Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti“, – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

                                                                                Akvilė Kavaliauskaitė, autorė

Juk neretai girdime kaip žmonės sako „tapau nauju žmogumi“. Ši kūno ir žmogiškumo projektavimo ar net inžinerijos sritis kiek bauginanti, bet be galo įdomi. Vieniems galbūt tai siejasi su išsidirbinėjimu ar pernelyg sočiu gyvenimu, kitiems tai gali būti realizacijos ar net terapijos būdas. Pavyzdžiui, kūnas kaip paveikslas, pasakojantis istoriją randais, piešiniais ir žodžiais.
Ieva Dryžaitė, sociologė (VDU)

Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.

Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas