13 KINO PAVASARIS kino teatre FORUM CINEMAS VINGIS nuotr. Tautvydas Stukas
Kultūra

„Kino pavasario“ 2022 metų rezultatai: susitikimai, Ukrainos palaikymas ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesys

Nors po dviejų metų pertraukos į kino teatrų sales sugrįžęs „Kino pavasaris“ prasidėjo palaikymo žodžiais Ukrainai ir viltinga, geltonomis saulėgrąžomis pražydusia kino sale, o pasibaigė tylos minute Ukrainoje nužudytam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, festivalio organizatoriai tikisi, kad bent trumpam kinas ir festivalio erdvės tapo užuovėja, padėjusia šiek tiek pabėgti, atsigauti ir būnant kartu lengviau išgyventi sunkią tikrovę. Tą rodo ir lankytojų bei tarptautinės žiniasklaidos dėmesys – šiemet  „Kino pavasario“ filmus kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje žiūrėjo per 65 tūkstančius žiūrovų, o „The Washington Times“, „Variety“, „Screen Daily“, „Cineuropa“ dėmesį savo aiškia pozicija atkreipęs festivalis iš viso susilaukė per 50 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje ir daugiau kaip 80 – jos socialinėje erdvėje.

„Net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis buvo neįtikėtina sugrįžti į kino sales, prieš filmus, po seansų sutikti žiūrovus, pamatyti jų akis, pajausti emocijas, pasikalbėti“, – neslepia festivalio generalinis direktorius Algirdas Ramaška. – Labai stengėmės kiekvienam atėjusiam padėti pasijusti bent truputėlį geriau, kartu išbūti sunkumus, dovanodami, ką galime geriausio – itin stiprią filmų programą kino teatruose ir namų ekranuose bei kiną praplečiančias patirtis laikinai pastatytame kino teatre Karmėlavoje ar Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT).“

Žodžiais „Kad būtum, reikia kito“ kvietęs festivalis pristatė 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį filmą iš 56 skirtingų šalių, suskirstytus į penkias programas, ir surengė 35 virtualius ir gyvus susitikimus su kino kūrėjais. 

Kad išgyventume šį laiką, mums reikia kito

Reaguodamas į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, „Kino pavasaris“ pirmasis pasaulyje prisijungė prie Ukrainos kino industrijos kvietimo boikotuoti rusišką kiną, programoje atsisakydamas visų rusiškų filmų bei koprodukcijų su Rusija, ją papildydamas anksčiau festivalyje rodytais Ukrainos režisierių darbais.

Likus dienai iki festivalio pradžios kartu su kino teatru „Pasaka“ „Kino pavasaris“ organizavo Ukrainos kino dieną Senamiesčio „Pasakoje“, kurios metu visos surinktos lėšos buvo tiesiogiai pervestos kūrėjų nurodytiems pagalbos Ukrainai fondams.  

Viso „Kino pavasario“ metu į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams buvo suteikta galimybė apsilankyti festivalio seansuose Vilniuje ir Kaune nemokamai, o dvi repertuare esančios juostos šeimai – režisierės Céline Sciamma „Mažytė mama“ ir japonų animatoriaus Mamoru Hosoda „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ – buvo dar labiau pritaikytos žiūrovams iš Ukrainos: pirmoji buvo rodoma su ukrainietiškais titrais, o antroji – įgarsinta ukrainietiškai.  

Keturi filmai – atidarymo juosta „Pirmoji karvė“, žiūroviškiausi filmai „Blogiausias žmogus pasaulyje“ ir „Gerasis bosas“ bei Lauryno Bareišos ilgametražis debiutas „Piligrimai“ – buvo prieinami ir klausos negalią turintiems žiūrovams. „Piligrimai“ buvo pasiekiamas ir turintiesiems regos negalią.  

„Meeting Point – Vilnius“ 2022: solidarumas Ukrainai ir geriausiųjų apdovanojimai

Paskutinėmis festivalio dienomis, kovo 31-balandžio 1 dieną, vyko tarptautinis kino industrijos renginys „Meeting Point – Vilnius“, sukvietęs industrijos atstovus iš viso Europos regiono. Hibridine forma rengtas „Meeting Point – Vilnius“ baigėsi „Kino pavasario“ inicijuota Ukrainos diena – svarbiu žingsniu, ne tik parodžiusiu industrijos solidarumą, bet ir suteikusiu žodį bei platformą Ukrainos kino profesionalams išsakyti savo dabartinius poreikius ir pageidavimus.

„Šiemet dėl pandemijos Berlyne nevyko Europos filmų mugė (European Film Market), todėl „Meeting Point – Vilnius“ tapo labai svarbia vieta gyviems susitikimams“, – sako A. Ramaška. – Sukūrėme platformą Ukrainos kino kūrėjams ir institucijoms, kur jie galėtų vykdyti labai svarbią kultūros diplomatinę misiją. Tai buvo pirmas kartas pasaulyje, po kurio sulaukta tiek tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, tiek sprendimų ir kituose festivaliuose kol vyksta karas atsisakyti rusiško turinio.“

„Meeting Point – Vilnius“ metu buvo paskelbti ir geriausi kino projektai. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtą geriausio lietuviško filmo apdovanojimą laimėjo Elena Kairytė su kino projektu „Roberta“. Už naujai ir ambicingai pateiktą tikrą kartos portretą jai atiteko ir „The Sunny Side of the Doc“ prizas, leidžiantis automatiškai atsidurti „New Voices Talent Hub“ programoje. „AVAKA“ specialųjį paminėjimą už itin konservatyvios temos parodymą naujai ir satyriškai gavo Tito Lauciaus filmas „Paradas“.

„Marché du Film – Festival de Cannes“ įsteigtas „Producers Network“ apdovanojimas buvo įteiktas gruzinų kino kūrėjai Mariam Khatchvani už filmą „The Stone“ ir lietuvių režisieriui Jonui Trukanui už filmą „Pensive“ – už drąsą daryti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo. Nugalėtojams buvo suteikta nemokama akreditacija į būsimus „Producers Network Award“ apdovanojimus.

Paskutiniame apdovanojimų etape Lietuvos kino centro apdovanojimas žiuri sprendimu buvo padalintas režisieriams Nikola Spasič už filmą „Christina“ ir Annai Buryachkovai už „When We Were 15″. Kiekvienam projektui atiteko 2500 eurų piniginis prizas. Specialųjį paminėjimą gavo kino kūrėjai Erke Dzhumakmatova and Emil Atageldiev už filmą „Kurak“ bei drąsą tyrinėjant regione itin aktualią, bet retai aptariamą temą.

Populiariausi festivalio filmai lieka https://www.kpplius.lt/ ir kino teatrų repertuaruose.

Parašykite komentarą