Jau antrą kartą šiais metais į posėdį susirinkusi Kibernetinio saugumo taryba detaliai aptarė 5-ąją šalies kibernetinio saugumo būklės ataskaitą už 2020 m. Taip pat Taryboje buvo pristatytos Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvos ir planuojami veiksmai, siekiant sustiprinti šalies kibernetinį atsparumą ir paskatinti mokslinius tyrimus bei inovacijas šioje srityje.
„Galime pasidžiaugti, kad 2021 m. balandžio pradžioje visuomenei pristatyta Nacionalinė kibernetinio saugumo ataskaita ir joje formuluojamos išvados jau turi atgarsį ir poveikį – valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai suskubo su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru derinti saugos dokumentus. Vis daugiau gaunama pranešimų apie interneto svetainių pažeidžiamumus ar „nulaužtas“ svetaines“, – sakė Tarybai pirmininkaujantis krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Valstybės institucijos, dalyvavusios Nacionalinės kibernetinio saugumo ataskaitos 2020 m. rengime, Tarybos posėdyje plačiau pristatė savo veiklos sritis, statistinius duomenis ir matomas tendencijas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimu. Taip pat buvo ypač vertingos Tarybos narių įžvalgos jau dėl 2021 m. ataskaitos turinio.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius, Rytis Rainys, pažymėjo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį kibernetinių incidentų skaičius, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu gerokai išaugo: incidentų užfiksuota 33 proc., daugiau nei 2020 m. Taip pat padidėjo ir tokių incidentų poveikis: fiksuoti 43 vidutinės / didelės reikšmės incidentai. Nekito tik situacija dėl subjektų, kuriuose daugiausia fiksuojama incidentų – tai interneto prieglobos ir interneto paslaugų tiekėjai.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimundas Andrijauskas taip pat informavo, jog šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo ir asmens duomenų saugumo pažeidimų skaičius, kurių dalis sukėlė didelį rezonansą visuomenėje šių metų pradžioje.
Tarybos posėdžio dalyviai buvo supažindinti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijų centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas. Šiuo reglamentu, įsigaliosiančiu š. m. birželio 15 d., siekiama ne tik padėti ES valstybių narių viešojo ir privataus sektoriaus atstovams užtikrinti kibernetinį atsparumą, stiprinti technologinius bei pramoninius gebėjimus ir taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus bet ir išlaikyti bei plėtoti būtinus kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus ir technologinius pajėgumus, tam, kad ES taptų lyderė kibernetinio saugumo srityse bei užsitikrintų skaitmeninę autonomiją. Įgyvendinant Reglamentą Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, planuojamas įsteigti Nacionalinis kompetencijų centras. Jis būtų ta nacionalinė institucija, kurios veikla ir skirta Reglamento tikslams įgyvendinti ir taip prisidėtų prie Lietuvos kibernetinio saugumo ekosistemos stiprinimo.
Viena iš priemonių, siekiant sustiprinti šalies kibernetinį atsparumą – tai Elektroninių ryšių įstatymo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimai. Tai įgalintų užtikrinti, kad plačiajuosčio ryšio radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas (įskaitant 5G ryšio paslaugas) atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Tikimasi, kad minėti įstatymų pakeitimai bus netrukus priimti ir sukurs precedentą, siekiant XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų uždavinių, kurių vienas, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose, elektroninių ryšių tinkluose ir teikiant elektroninių ryšių paslaugas būtų naudojama tik patikimų gamintojų ir (ar) tiekėjų, taip pat priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų tiekėjų prekės ar paslaugos.
Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali nepriklausoma patariamoji institucija. Ji įkurta 2015 m., siekiant kartu su kitais viešojo ir privataus sektorių atstovais, mokslo ir studijų institucijomis analizuoti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvoje, teikti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl kibernetinio saugumo užtikrinimo būklės gerinimo.
