Duona
Įdomybės

Kepyklų atstovai patalpų šildymui naudoja net šiltą krosnių orą

Kauno centriniame pašte įvyko duonos, muzikos ir menų renginys „DJ Ona pjauna duoną”, kurį organizavo socialinių pokyčių bendruomenė „ChangeMakers’ON”. Kūrybišku pavadinimu į renginį pritraukusios įvairios auditorijos – nuo moksleivių iki smulkiųjų verslininkų, ūkininkų ir senjorų – organizacijos vadovė Simona Šimulytė atskleidžia, jog pagrindinė renginio tema buvo globalus maisto švaistymas.

„Man visada skauda širdį, kai išmetamas maistas. Ir ne tik todėl, kad kita dalis pasaulio neturi ką valgyti. Bet ir todėl, kad už tai kiekvienas susimokame. Susimokame už maistą, kurį išmetame, už dėžutes ir maišelius, kuriuose buvo supakuotas maistas. Netgi už tų pačių šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą susimokame”, – dėmesį atkreipia S. Šimulytė.

Pasak jos, šiuo renginiu buvo siekiama edukuoti žmones apie tai, kokią įtaką aplinkai turi, iš pažiūros, nekaltas dalykas – maisto išmetimas. Atsispiriant į šią problematiką, renginyje vyko dvi panelinės diskusijos apie sveikatai palankią duoną bei tvarius duonos gamybos ir pakavimo sprendimus kepyklose. Šiose diskusijose faktais ir įžvalgomis dalijosi Kauno technologijos universiteto lektorė, dr. Loreta Bašinskienė, mitybos mokslininė Lauryna Nelkinė, daug kam gerai žinomo tvaraus verslo CupCup įkūrėja Valdonė Šuškevičė, dviejų kepyklų atstovės Julita Baravykienė ir Gintarė Stepanavičiūtė, mokymų platformos „Rebreading”, skirtos kepėjams, projektų vadovė Aurelija Skirmantaitė.

Diskusijos metu J. Baravykienė atskleidė, jog visada pirkėjus skatina atsinešti savo dėžutes ir maišelius pirkiniams – jiems taikoma 10 proc. nuolaida.

„Toks dalykas, kaip tiesioginis edukavimas ar pamokslavimas – turi mažesnį poveikį. Geriausias poveikis vyksta tada, kai pirkėjas pamato kitą pirkėją elgiantis tvariau. Ne kartą esame matę situacijų, kai sakydavo „kitą kartą ir man reikės atsinešti savo dėžutę”, – pavyzdžiu dalijasi J. Baravykienė, kuri prieš metus šalia veiklos šeimos malūne įkurtoje parduotuvėje, ėmėsi iniciatyvos atidaryti ir kepyklėlę-kavinę Kauno centre. Joje taip pat auginamas lankytojų sąmoningumas – papildomai apmokestinami popieriniai puodeliai išsinešti gėrimus, o kelių mėnesių eigoje jų apskritai bus atsisakyta. Vartotojai bus kviečiami atsinešti savo puodelius arba išgerti mėgstamo gėrimo vietoje. Pasak J. Baravykienės, už popierinį puodelį parinkta suma yra sąmoningai gan ženkli, lyginant su gėrimo kaina, tam, kad žmonės susimąstytų, rinkdamiesi naudoti vienkartinį puodelį ar daugkartinį.

Kitos kepyklos marketingo projektų vadovė G. Stepanavičiūtė į renginį taip pat atsinešė gerųjų pavyzdžių: jų įmonė yra įsidiegusi šilumos antrinio panaudojimo sistemą.

„Skamba sudėtingai, bet viskas yra gan paprasta. Patalpoje yra labai daug krosnių, kurios sudaro didelį tūrį karšto oro. Tas oras turi kažkur išeiti ir visada išeidavo per kaminus. Vaizdžiai tariant, šiluma išeina vėjais. Tai prieš aštuonerius metus mūsų kepyla nukreipė tą orą link vandens rezervuarų. Dabar sušildytas vanduo nukreipiamas į buitines patalpas, pavyzdžiui, rankoms plauti. O žiemą – ir administracinėms patalpoms šildyti. Vadinasi, mums nereikia papildomai eikvoti resurso šildyti vandenį”, – gerąja praktika dalijosi G. Stepanavičiūtė.

Ji taip pat pasidžiaugė, jog trečdalį elektros energijos įmonė gauna iš vietoje įrengtos saulės jėgainės. Ir, nors galutinis vartotojas didelės naudos iš to nepajunta, tokie sprendimai prisideda prie klimato kaitos pokyčių mažinimo aplinkoje.

Iniciatyva sujungė daug žmonių ir smulkių verslų Kaune ir už miesto ribų. Renginio metu veikė ir meninė instaliacija: tuščiomis lėkštėmis kompozicijos kūrėja Viktorija Zaiats siekė atkreipti dėmesį į bado temą pasaulyje. Ant lėkščių buvo sudėti faktai apie tai, kokį poveikį aplinkai, žmonėms turi maisto švaistymas. Toje pačioje salėje buvo paruošta ir degustacija iš duonos produktų su nuo gamybos likusia duona. Renginio dalyviai galėjo pasivaišinti tokiais duonos gaminiais, kaip granola, duonos trapučiai, sveikatai palanki skirtingų rūšių raugo duona ir kt.

Parašykite komentarą