diskusija Kaunas
Miestas

Kauno inžinerinė pramonė – tarp darbuotojų trūkumo ir sparčios plėtros

Kaunas – vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės centrų, tačiau pastaraisiais metais sparčiai besikeičiantys gamybos procesai yra naujas iššūkis. Intensyvėja gamybos procesų integravimas, auga specializacija, tačiau tuo pat metu pandemija kuria naujus barjerus tarptautinei logistikai. Apie tai Kauno technikos kolegijoje vykusiame renginyje diskutavo Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, švietimo įstaigų ir regiono verslo įmonių atstovai.

Kaip sakė diskusiją inicijavusios asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis, Kauno apskrityje sukuriama daugiau nei penktadalis visos Lietuvos inžinerinės pramonės eksporto – net 21,9 proc. Kauną lenkia tik Vilniaus regionas, kurio eksporto dalis siekis 35,4 proc. Šiuos skaičius papildo ir darbo rinkos situacija. Skaičiuojama, kad 2021 metų rugsėjį iš visų 213,7 tūkst., dirbusių Kauno mieste ir rajone, apie 11 tūkst. dirbo būtent inžinerinės pramonės įmonėse. Ir jeigu bendras atlyginimų vidurkis Kaune sudarė apie 1429 eurus per mėnesį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis buvo daugiau nei penktadaliu didesnis – net 1728 eurai per mėnesį.

Vyksta kova dėl studentų

Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno vertinimu, reikia atvirai diskutuoti apie valstybės politikos kryptis. Nes šiandien pokyčiai akivaizdūs – bendrojo priėmimo skaičiai fiksuoja, kad 2015 metais inžinerinės pakraipos studijas rinkosi apie 6,5 tūkst. pirmakursių, o šiais metais – jau tik 2,3 tūkst. Kone triskart sumažėjęs naujų studentų skaičius programuoja esmines bėdas po kelerių metų, kai jie studijas baigs ir įmonės lauks naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Tuo pat metu Kauno regiono pramonė ir toliau auga. Kolegija intensyviai bendradarbiauja su Kaune besikuriančiomis įvairių sektorių inžinerinės pramonės įmonėmis, pastaruoju metu dideles ambicijas rodo aviacijos pramonės įmonės. Visoms joms reikalingi aukštos kvalifikacijos ir tikrai specifinių žinių bei įgūdžių turintys darbuotojai. O darbo rinkoje paklausa skaičiuojama jau tūkstančiais, nes vien dabar planuojami plėtros projektai reikš šimtus ir tūkstančius naujų darbo vietų.

Tai matant, anot direktoriaus, reikalingas ir naujas valstybės politikos požiūris. Nes prieš keletą metų valstybės mastu priimtas sprendimas užtikrinti nemokamas bakalauro studijas didelę dalį studentų paskatino rinkti socialinių mokslų programas, padarė tam tikrą „meškos paslaugą“ inžinerinių krypčių programoms. Galima džiaugtis naujais išsilavinusiais studentais visose srityse, tačiau inžinerinės pramonės poreikis jau po kelerių metų (kai šiandieniniai pirmakursiai baigs studijas) bus ryškiai per didelis tiek Kauno, tiek visos Lietuvos mastais.

Dilema rinktis masinę ar individualizuotą gamybą

Tęsdamas jau šiandien jaučiamą darbo jėgos stygiaus problemą Kaune įsikūrusios bendrovės „Novameta“, gaminančios specializuotą įrangą profesionalioms virtuvėms, maisto prekių parduotuvėms ir prekybos tinklams, direktorius Mindaugas Jonuškis atkreipė dėmesį, jog šiandien Lietuvoje turime spręsti ir kitą strateginį klausimą – kokios krypties gamybą rinktis. Nes masinė ir didžiulėse gamyklose koncentruojama gamyba Lietuvai nėra tinkamas kelias. Priešingai, pasaulio mastais maža Lietuva turi dėmesį telkti į kelias nišines sritis ir jose taikyti savo žinias bei patirtį, plėtoti mažaserijinę ar net individualizuotų užsakymų vykdymą.

Tai nepaneigia, o tik papildo bazinį principą, kad ir Lietuvoje turi būti kuriami bei vystomi aukštųjų technologijų produktai, pasitelkiamos naujausios gamybos technologijos, diegiami Pramonė 4.0 principai. Siekis kurti aukštos pridėtinės vertės produktus turi būti nuolatinio tobulėjimo pagrindas. Tik taip galima užtikrinti, kad šiandien sėkmingi inžinerinės pramonės sektoriai nepraras savo pozicijų, o tik augs ir plės savo dominavimą. Tai, savo ruožtu, yra ir raktas, kaip Kauno regionas gali išsiveržti iš žemų ir vidutinių (pasaulio mastu) atlyginimų spąstų.

Parašykite komentarą