Švietimas

Karšta diskusija apie žemės ūkio specialistų rengimą ir išvada – reikia skubėti

Apie šimtas įstaigų, tarnybų ir verslo įmonių atstovų dalyvavo nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame gana audringai aptartas žemės ūkio specialistų rengimo bei poreikio klausimas.

Prašo įjungti „žalią šviesą“

VDU rektorius prof. Juozas Augutis neslėpė – situacija su Lietuvai labai svarbių darbuotojų ruošimu yra itin bloga.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovų parengtose skaidrėse minima, kad šiuo metu ūkininkai iki 40 metų tesudaro 14 proc. visų ūkininkaujančiųjų mūsų krašte. Palyginti su 2010 m., šis skaičius sumažėjo 3 proc.

Posėdyje pasisakiusi akademinė visuomenė įsitikinusi, jog žemės ūkio specialybes besirenkančių abiturientų skaičius mažėja dėl per aukšto stojamųjų balo.

LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis pasakojo, jog į su gyvūnų priežiūra susijusias programas pernai stojo apie šimtas moksleivių, tačiau stojamųjų barjerą įveikė tik dešimt.

„Kai Lietuvoje ėmė stigti pedagogų, išplėtėme studijų programas ir jos tapo aktualios. Bet žemės ūkio padėtis daug komplikuotesnė. Ir vien pakeisti specialybių pavadinimų nebepakaks“, – pastebėjo prof. J. Augutis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad žemės ūkio sritį dažniau renkasi regionų abiturientai, o jų ugdymo įstaigose pasiruošimas egzaminams bei bendras švietimo lygis dažnai yra žemesnis nei žinių siekiančiųjų miestuose.

VDU Žemės ūkio akademijos specialistai šiandien pasiūlė tokias priemones susidariusiai situacijai spręsti:

  • Konkursinio balo kriterijų koregavimas stojant į žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi ir skirtas šio sektoriaus patrauklumui didinti, įtraukiant ne tik akademinius pasiekimus, bet ir papildomą kriterijų – motyvacijos vertinimą.
  • Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, išklausiusių konkursinių dalykų papildomus kursus ir išlaikiusių egzaminus, rezultatų įtraukimas į konkursinį balą stojant į žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi ir skirtas šio sektoriaus patrauklumui didinti.
  • Tikslinių skatinamųjų stipendijų skyrimas pažangiems žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programų, susijusių su žemės ūkio sektoriumi ir skirtų šio sektoriaus patrauklumo didinimui, studentams.
  • Paramos studijų kainai padengti skyrimas žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupių studijų programų, susijusių su žemės ūkio sektoriumi ir skirtų šio sektoriaus patrauklumui didinti, studentams, studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų.

Siūlo ieškoti kitų būdų

Dauguma šiandien pasisakiusiųjų valstybinių institucijų atstovų patikino, jog konkursinis balas stojantiesiems į žemės ūkio kryptis nebus mažinamas, nes į aukštąsias mokyklas ir taip patenka vis mažiau raštingų jaunų žmonių.

„Galbūt labiau reikėtų skatinti profesinį mokymą. Pavyzdžiui, pramonėje yra toks poreikis: vienas baigęs aukštąjį mokslą ir keturi – profesinį“, – įžvalgomis dalinosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministro Gintauto Jakšto nuomone, žemės ūkis turėtų labiau rodyti savo patrauklumą, o universitetai prisidėti prie geresnio motyvuotų abiturientų parengimo brandos egzaminams.

Menką žemės ūkio prestižą, kaip problemą dėl mažesnio šios krypties studijų populiarumo, įvardino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas. Jo teigimu, daugiau norinčiųjų vystyti savo veiklą regionuose būtų išsprendus dar vieną – jaunų žmonių kreditavimo klausimą.

Seimo kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas kategoriškai pasisakė prieš stojamųjų balo mažinimą, bet pritarė besimokančiųjų skatinimui stipendijomis. Taip pat, jo nuomone, būtina keisti nepatrauklius studijų programų pavadinimus į priimtinesnius visuomenei.

Seimo kaimo reikalų komiteto narys Vigilijus Jukna tvirtino, jog greitesnis situacijos sprendimo kelias – tikslinis finansavimas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas papasakojo, jog studijų kokybė pradedama vertinti pagal pabaigusiųjų jas įsidarbinimo procentą. Anot jo, 2018 m. pirmais metais po baigimo dirbti pradėjo 44 proc. studentų. Kol kas neaišku, ar į šį skaičių pateko sukūrusieji savo verslus.

„Pagal statistiką specialistų trūksta, bet įsidarbina mažiau nei pusė absolventų. Gal darbo rinkos pasiūlymai nepatrauklūs? O gal yra kitų priežasčių“, – sakė kalbėtojas.

Jo nuomone, abiturientus gali dominti platesnės studijų programos ir finansinė parama, o tai gali tapti išeitimi sumažinti specialistų trūkumą.

agrodiena.lt

Parašykite komentarą