nuotolinės studijos 1
Švietimas

Karantino sėkmės formulė: technologijos ir dėstytojų išradingumas

Ekspertų įspėjimai, kad „iš karantino išeisime kitokie“, akivaizdu, turi ir pozityviąją pusę – vien universitetinių studijų organizavimas nuotoliniu būdu daugelį žmonių paskatino nauju žvilgsniu įvertinti išmaniųjų technologijų galimybes. Įsitikinta, kad jos taupo laiką, mažina viešojo kalbėjimo baimę, panaikina atstumą tarp kalbėtojo ir klausytojų bei atskleidžia pačias netikėčiausias galimybes. Pavyzdžiui – studentams pademonstruoti dėstytojos susuktą mokomąjį filmą iš laboratorija laikinai tapusios jos namų virtuvės.

Į rankas teko imti filmavimo kameras

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) yra viena tų mokymo įstaigų, kuriose studentai ypač daug laiko skiria laboratoriniams, praktiniams darbams. Priešingu atveju atitinkamų žinių bei įgūdžių įgijusių agronomų, maisto kokybės ir saugos specialistų,  miškininkų, žemės ūkio inžinierių parengti būtų neįmanoma. Todėl praėjusį pavasarį paskelbtas karantinas tapo rimtu iššūkiu, prie kurio akademijai reikėjo labai skubiai prisitaikyti.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto instituto lektorė dr. Nijolė Vaitkevičienė pasakoja, kad įprastomis aplinkybėmis apie pusę mokymosi laiko studijuojantieji maisto žaliavų kokybę ir saugą praleidžia šiuolaikiškose akademijos laboratorijose. Jose studentai tiria įvairias žaliavas, eksperimentuoja bandydami kurti inovatyvius maisto produktus, rengia baigiamuosius darbus.

„Šiuo metu, suprantama, visa ši mūsų veikla neįmanoma, tačiau dar  pirmasis karantinas išmokė labiau branginti laiką, todėl dalį laboratorinių darbų stengėmės suspėti atlikti rudens pradžioje, kai apribojimai buvo atlaisvinti. O tai, kas numatyta pavasario semestre, jau darome ir darysime nuotoliniu būdu, nes išmaniosios technologijos išeitį tikrai padeda ir padės rasti. Savo laboratorinių darbų metu neatsitiktinai daug dėmesio skiriame tradicinei lietuviškai bulvei. Mat pastaruoju metu iš jų mokslininkai sėkmingai sukuria ypač daug inovacijų – nuo traškučių iki pakavimo maišelių. Šį kartą su studentais laboratorinį darbą „Bulvių technologinių savybių vertinimas“ kiekvienas „perkėlėme“ į savo privačią erdvę, virtuvę-laboratoriją. Nuotoliniu būdu vėliau diskutavome, kokiomis technologinėmis savybėmis tyrimams skirta žaliava pasižymėjo, kokia galėtų būti konkreti skirtingų veislių stiebagumbių paskirtis tolesniam perdirbimui, vartojimui“, – pasakoja VDU ŽŪA lektorė.

Pasak dėstytojos, laboratoriniam darbui „Varškės sūrio gaminimas“ skirtą varškės sūrį savo namų virtuvėje ji gamino įdarbinusi savo dukrą ir vyrą – vienam jų teko filmuoti, kitam – rūpintis tinkamu apšvietimu. „Vėliau pati turėjau sumontuoti filmuką. O tai – dar ir nauja asmeninė patirtis. Įprastai su studentais tokius sūrius gamindavome laboratorijoje, po to degustuodavome, nes būsimiesiems profesionalams labai svarbu ugdyti ir skonines bei juslines savybes. Vėliau nustatinėdavome sūrio cheminius kokybės vertinimo rodiklius – riebumą, rūgštingumą ir kt. Šiuo metu tenka laviruoti tarp norų bei galimybių ir kurti naujus laboratorinių darbų planus. Apie sūrį, o netrukus ir mano iškeptą duoną diskutuosime nuotoliniu būdu, t. y., bandysime išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių  kildinama duona tinkamai neiškyla, gali susmegti po kepimo ir nutikti kitokie dalykai“, – nuotolinio darbo niuansus komentuoja dr. N. Vaitkevičienė, pastebinti, kad jos studentai yra ypač motyvuoti mokytis, ir karantinas tam ne kliūtis. Todėl lektorės  nestebina, kad baigę studijas maisto kokybės ir saugos specialistai sėkmingai įsidarbina solidžiausiose šalies maisto perdirbimo įmonėse.

VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakultete įvairūs laboratoriniams darbams skirtos priemonės užima didžiules patalpas, ir jų į namų aplinką niekaip neperkelsi. Tačiau šio fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pasakoja, kad išeitis, kaip užtikrinti studijų kokybę, ir čia buvo rasta greitai. „Be abejo, niekas nepakeis gyvo veiksmo, kai studentai laboratorijose stebi ir tyrinėja inžinerinius  procesus. Pirmojo karantino metu  dėstytojams vieniems teko eiti į auditorijas, filmuoti stendus ir bandyti imituoti laboratorinius darbus, o filmuotą medžiagą su studentais aptarinėti nuotoliniu būdu. Esamomis sąlygomis studijų procesas vyksta sklandžiai, šiųmečiai absolventai praktinius darbus spėjo užbaigti dar iki antrojo karantino paskelbimo, ir jiems belikę parašyti teorinę baigiamųjų darbų dalį. Visi kiti dabar nuotoliniu būdu klausosi teorinių paskaitų, o vėliau grįš ir į laboratorijas“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Žemės ūkio akademijos docento klausysis 30 VDU programų studentai

Su karantino mestais iššūkiais šiuo metu sėkmingai tvarkosi ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto docentas Valdemaras Makutėnas, nors šiame fakultete nuotolinės ištęstinės studijos nėra naujovė. Joms jau daug metų pirmenybę teikia dirbantys asmenys ar gyvenantieji užsienyje, o karantinas į nuotolinio mokymosi galimybes nauju žvilgsniu paskatino pažvelgti ir dieninio skyriaus studentus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos 2009-aisiais išrinktas į geriausių šalies dėstytojų dešimtuką, 2019-aisiais pripažintas VDU Metų dėstytoju V. Makutėnas skaičiuoja, kad pavasario semestre studijuoti jo dėstomo dalyko „Pasaulio ir regionų ekonomika“ užsirašė gerokai per šimtą universiteto studentų, besimokančių net trisdešimtyje skirtingų programų pačiose įvairiausiose studijų kryptyse – technologijos, žemės ūkio, menų, humanitarinių mokslų.

„Puiku, kad jauni žmonės gali patys formuoti savo kompetencijų krepšelius. Tarp mano studentų bus ir būsimieji pedagogai, kurie gyvena ir studijuoja Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje. Tad jiems nuotolinis mokymas atvėrė naujas galimybes rinktis“, – džiaugiasi V. Makutėnas, prisipažįstantis, kad dirbant mėgstamą darbą valdyti gausią jaunimo auditoriją jam visiškai nėra sunku – buvo metas, kai dėstytojas su mikrofonu rankoje VDU ŽŪA gyvai skaitydavo paskaitas dviem šimtams pirmakursių.

Nuotolinėse paskaitose – verslo bei socialiniai partneriai

„Visada stengiuosi įtraukti studentus į diskusijas. Jei klausytojų skaičius pakankamai didelis, taikau ,,protų mūšio“ principą. Paskaitos pabaigoje kartu su studentais išrenkame aktyviausią grupę. Jaunus žmones tai motyvuoja. Pastebėjau, kad jei dėstomo kurso pradžioje būna daugiau „tylenių“, tai pabaigoje – „nuomonės reiškėjų“. Siūlau ir kitokias interaktyvias veiklas: vaizdo medžiagos peržiūras, savikontrolės klausimus ir testus, diskusijų forumus. Sakyčiau, viena efektyviausių nuotolinio dėstymo formų – integruotos paskaitos su verslo partneriais, konsultantais, dalyko srities specialistais. Svečiams dalyvauti paskaitoje nuotoliniu būdu yra žymiai patogiau, nei iš kito miesto atvykti į akademiją.

Grįžtamojo ryšio anketoje, kurią pateikiu visiems savo studentams, jie nurodo, jog nuotolinio mokymo forma yra labai priimtina – sutaupoma laiko, pinigų, yra sudaryta galimybė kitu laiku peržiūrėti ir įsisavinti „Moodle“ aplinkoje pateiktą medžiagą bei atlikti užduotis“, – reziumuoja pašnekovas.

 

Parašykite komentarą