Pacientų saugos kultūra – procesas, kurio metu užtikrinama pacientų ir darbuotojų saugos kokybė. Nors pastaruoju metu vis dažniau kalbama šia tema, tačiau kalbėti apie klaidas medicinoje – vis dar sudėtinga. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė įsitikinusi, kad pokyčiams reikia laiko. „Papasakoti apie klaidą sunku, bet pasirinkus mediko profesiją, meluoti negalima, – sako prof. R. Nadišauskienė. – Dirbame sunkiai ir išgyvename daug įtemptų situacijų, todėl turime kalbėti atsargiai ir pagarbiai, kad neįžeistume ar nepažemintume kolegų. Tačiau tik klaidų analizė gali padėti išvengti rimtų ar net mirtinų komplikacijų.“ Vystant pacientų saugos kultūrą, keičiasi gydymo įstaigos kultūra, todėl šis procesas nevyksta greitai.
Tinklalaidėje „P.S. Pacientų sauga“ prof. R. Nadišauskienė pasakoja apie plėtojamą pacientų saugos kultūrą Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir kodėl vis dar sunku kalbėti apie klaidas medicinoje.
Profesore, kaip pacientų saugos kultūros tema atsirado Jūsų profesinėje veikloje?
2012 metais JAV dalyvavau seminare „Sauga ir kokybė moterų sveikatos priežiūros lyderiams“, o po metų dalyvavau ir antrojoje šio seminaro dalyje. Ši tema man ypatingai svarbi profesinėje veikloje, o seminarai padėjo geriau suprasti, su kokiomis problemomis susiduria pacientai, kaip jiems padėti ir kaip su jais bendrauti. Po šių seminarų pradėjau kalbėti apie pacientų saugos kultūrą ir Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikoje.
Gal galėtumėte pasidalinti, ar kokia nors klaida yra Jums nutikusi profesinėje veikloje?
Po ketvirto kurso atlikau praktiką vienoje rajono ligoninėje. Gavome iškvietimą pas moterį, kuri buvo ką tik pagimdžius. Kartu su gydytojo padėjėja nuvykome pas ją, o moters širdis jau buvo sustojusi. Paguldžiusi ją ant grindų, pradėjau daryti išorinį širdies masažą, tačiau jis nepadėjo. Suleidau adrenaliną į širdį, bet ir tai situacijos nepakeitė. Tokia buvo mano pirmoji ir skaudi patirtis, netenkant pacientės. Jau tada supratau, kad tai yra sistemos klaida, nes aš, neturėdama pakankamų žinių, praktinių įgūdžių, patirties, neturėjau vykti į tokį iškvietimą.
Kitą kartą, skatinant gimdymo veiklą, norėjau padėti moteriai, kad ji galėtų greičiau pagimdyti. Paskyriau skatinimą ir ji labai greitai pagimdė. Žinau, kad po to naujagimis kurį laiką buvo sudirgęs. Norėjau jai padėti, bet taip padariau klaidą.
Kodėl sunku kalbėti apie klaidas?
Gydytojai, slaugytojai ar akušeriai daug metų sunkiai mokosi, tai reikalauja pastangų, valios, o kartais net lėšų, todėl susiformuoja neklystamumo tradicija. Siekiant tai pakeisti, vadovai ir autoritetai pirmiausiai turi pradėti atvirai kalbėti apie savo klaidas, o tada ir kiti darbuotojai lengviau jas pripažins. Kita vertus, visuomenė dar nepasiruošusi priimti sisteminių, o ne asmeninių klaidų. Pavyzdžiui, gydytojas po sunkaus budėjimo buvo pavargęs, todėl padarė klaidą. Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvykus nesėkmei, stengiamasi išsiaiškinti, ar nebuvo sisteminių klaidų, pavyzdžiui, buvo prasta komunikacija tarp komandos narių. Vėliau kalbamasi su kiekvienu skaudaus įvykio dalyviu: gydytojais, akušerėmis, slaugytojomis ir net pagalbiniais darbuotojais, kaip jie vertina susiklosčiusią situaciją. Iš pradžių buvo sunku, daug kas ieškodavo priežasčių neateiti į tokius pokalbius, tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė.
Kaip Akušerijos ir ginekologijos klinikoje puoselėjate pacientų saugos kultūrą?
Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pacientų saugos kultūrą plėtojame nuo 2013 metų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, parengėme saugios chirurgijos lapą. Jame išvardinti visi klausimai apie planuojamą procedūrą ir pacientės būklę, galimas alergijas ar kitas patologijas. Šią informaciją visa komanda garsiai aptaria „auksinės minutės metu“ prieš chirurginę intervenciją. Daug metų klinikoje pacientės dėvi apyrankes, kad personalas netyčia jų nesumaišytų. 2014 metais įdiegėme grafinį pogimdyvinio stebėjimo lapą, o šiais metais jau turime ir pooperacinio stebėjimo lapą. Pagrindinis šių priemonių tikslas – palengvinti darbą gydytojams, slaugytojams ir akušeriams, greitai reaguoti į atsiradusius pavojingus simptomus. Džiaugiamės, kad visi budintieji turi klinikos mobilius telefonus – tai leidžia greitai pasikeisti informacija, o esant reikalui, skubiai sukviesti visą budinčią komandą. Stengiamės informaciją apie pacientes perduoti struktūruotai ir tiksliai, kad kuo greičiau būtų imamasi visų reikalingų veiksmų, užtikrinant pagalbą.
Kita svarbi pacientų saugos kultūros sritis – klinikinės praktikos standartizavimas. Pacientams staiga prireikus gydytojų pagalbos, dažnai nėra laiko perskaityti ilgas metodines rekomendacijas, kaip teisingai atlikti įvairias procedūras ar intervencijas. 2014 metais, remiantis Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programa „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, parengėme 40 metodikų, o kolegos neonatologai – 30.
2019 ir 2020 metais jas atnaujinome ir papildėme dar keturiomis. Šie dokumentai reglamentuoja svarbiausias akušerines ir neonatologines patologijas, ligų diagnostiką ir gydymą ne tik Kauno klinikose, bet ir visose Lietuvos gydymo įstaigose. Šias metodikas rengė gydytojai, akušeriai, slaugytojos ir pacientų atstovai iš visos Lietuvos. Kuriant jas, išryškėjo problema, kad pacientai dažnai nesupranta medicininių terminų, todėl apie įvairias būkles reikia paaiškinti paprastai. Svarbu ne tik parengti dokumentus, reglamentuojančius klinikinę veiklą, bet ir nuolat jų laikytis kasdieniame darbe. Todėl būtina reguliariai atlikti vietinį auditą – įvertinti, kaip kasdienė klinikinė praktika atitinka mūsų pačių parengtas ir nacionaliniu mastu patvirtintas metodikas.
Diegiant pacientų saugos kultūrą gydymo įstaigose, medikams svarbu nuolatos atnaujinti ne tik teorines, bet ir praktines žinias. Medicina – sritis, kurioje dirbančiųjų reikalaujama, kad jie bet kuriuo paros metu padėtų savo pacientams, bet praktiniam mokymui lėšų skiriama labai mažai ir tai turi keistis. Mes savo klinikoje paskutiniaisiais metais organizuojame praktinių įgūdžių atnaujinimo užsiėmimus (skubiosios akušerijos, naujagimio gaivinimo, taip pat ir suaugusiojo gaivinimo pirmųjų veiksmų).
Kaip Akušerijos ir ginekologijos klinikoje sprendžiamos klaidos, įvykusios procedūrų metu?
Daugybę metų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje vyksta daugiadalykės komandos susirinkimai, kurių metu svarstomos priežastys, kodėl gimė negyvi naujagimiai arba jie mirė. Svarstomos nesėkmės, įvykusios ne tik Kauno klinikose, bet ir visame Perinatologijos centro regione (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose). Mirus gimdyvei, informuojamas Perinatologijos centras ir Sveikatos apsaugos ministerija, o mirties priežastys yra atidžiai nagrinėjamos. Klinikoje niekada neieškoma vieno kalto specialisto, kuris turėtų prisiimti visą atsakomybę už galimas klaidas. Dažniausiai klaidos nutinka dėl sistemos netobulumo, todėl Perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisija stengiasi išsiaiškinti, ką galima pakeisti, kad tai nepasikartotų. Lietuvoje nėščiųjų ir kūdikių mirtingumas yra nedidelis, todėl stengiamės išsiaiškinti gausaus kraujavimo, gimdos plyšimo, eklampsijos priežastis, ar kodėl moteris pateko į reanimaciją – taip vadinamus „arti netekties“ atvejus.
Kuo 2020 metų sausio 1 dienos priimtas pacientų saugos įstatymas skiriasi nuo anksčiau galiojusio?
Pagrindinis skirtumas – pacientams sutrumpėja sudėtingo ir skaudaus išgyvenimo laikotarpis, nes nebereikia kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta procedūros metu patirta žala. Dabar pacientai pirmiausia kreipiasi į Žalos komisiją, kurios ekspertai įvertina sistemos klaidas ir skiria jiems kompensacijas.
Kokie pokyčiai atsirado medikams, atnaujinus šį įstatymą?
Priėmus šį įstatymą, medikams nebereikia važinėti į teismus, taip problemos išsprendžiamos per reikšmingai trumpesnį laiką. Pacientams žala atlyginama iš specialaus kaupiamojo fondo.
Visą interviu apie pacientų saugos kultūros plėtojimą Akušerijos ir ginekologijos klinikoje galite klausyti tinklalaidėje „P.S. Pacientų sauga“ – https://bit.ly/3frRk3u.
Kauno klinikų informacija
