Įdomybės

Kaip už Lietuvos nepriklausomybę kovėsi kinas

„Carinės Rusijos karininkas, ieškojęs karo nuotykių Kinijoje, P. Činšą, dar jauną vaikiną, ar parsivežė, ar pagrobė iš gimtųjų namų tolimojoje Kinijoje, ir jis atsidūrė Rusijoje.Kilus Pirmajam pasauliniam karui, jis ir minėtas karininkas atsidūrė karo fronte, vėliau abu pateko į vokiečių nelaisvę. Aukščiausiojo buvo lemta ištrūkti iš nelaisvės ir atsidurti jam visai nepažįstamame krašte, nemokant jo kalbos, be draugų, artimųjų, tiesiog be nieko. Tačiau P. Činša padarė labai įdomų sprendimą – davė savo pirmąją ir vienintelę kario priesaiką antrajai Tėvynei Lietuvai. 1919 m. liepos 21 d. jis, Lietuvos karys savanoris, atskiro baltarusių (gudų) bataliono karys, jau kaunasi už Lietuvą. 1920 metais vykstant aršioms kovoms su pilsudskinės Lenkijos kariuomene ties Seinais, kinų tautybės Lietuvos karys savanoris P. Činša pateko į lenkų nelaisvę. Kaip nustebo lenkai, kai pamatė azijietiškos išvaizdos karį, vilkintį lietuvišką milinę, galima tik įsivaizduoti. P. Činša sugebėjo savotiškai dezinformuoti lenkus – jis paskleidė gandą, kad jis esąs ne vienintelis kinas Lietuvos karys, o visas korpusas kinų kaunasi Lietuvos pusėje. Apie šią „karinę paslaptį“ rašė to meto lenkų spauda. Ja patikėjo ir lenkų karinė žvalgyba. Petras sugebėjo pats pabėgti iš lenkų nelaisvės, sugrįžo ir toliau sėkmingai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovos veiksmuose prieš lenkus ir bolševikus. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, P. Činša baigė tarnybą kariuomenėje, apsigyveno Kaune, vedė lietuvę, susilaukė vaikų, pramoko lietuviškai. To meto spaudoje net rašoma, kad pasikrikštijo ir tapo kataliku, nors prieš tai buvo praktikuojantis budistas. Jis, kaip savanoris-kūrėjas, karo invalidas, su kitais Nepriklausomybės kovų dalyviais dalyvaudavo Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonijose.
Vienintelis Lietuvos savanoris-kūrėjas iš tolimosios Kinijos P. Činša mirė Alytuje. Su visomis regalijomis ir derama pagarba buvo palaidotas Kaune, senosiose kapinėse . Kur dabar yra jo kapas, sunku pasakyti. Tikriausiai laiko ir buvusio sovietinio režimo sunaikintas.“(2014. Aut. Ernestas Lukoševičius).

Šaltinis: Kauno detalės

Parašykite komentarą