Naudinga žinoti

Kaip pasirinkti tinkamą gyvatuką namuose?

Nors ir gyvatukas atrodo, kaip paprastas įrankis vonios kambaryje, jo įrengimas gali sukelti tam tikrų rūpesčių. Labai yra svarbu atkreipti dėmesį, ar gyvatukas bus jungiamas prie šildymo, ar karšto vandens cirkuliacijos sistemos. Norint, kad viskas tinkamai būtų paruoštą jūsų vonios kambaryje, reikia atkreipti dėmesį į šias dvi skirtingas sistemas bei kaip tam tikros gyvatukų rūšis gali pasitarnauti ne tik rankšluosčių džiovinime, bet ir patalpos drėgmės pašalinime. 

Nuo ko pradėti pasirinkimą?

Daugiabučiuose karštas vanduo yra paruošiamas pačio pastato šilumos punkte, kuriame yra sistema, o joje nuolat palaikoma 55 – 60 laipsnių tiekiamo karšto vandens temperatūra. Senos statybos daugiabučiuose karšto vandens cirkuliacija įrengta visame pastate, o tam, kad jai būtų galima palaikyti įrengti du atskiri karšto vandens cirkuliaciniai vamzdynai, kurių vienas skirtas voniai, o kitas – virtuvei. Būtent dėl šios savybės, vonios kambaryje galima pajungti vandeninį rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką.

Naujos statybos daugiabučiuose yra karšto vandens cirkuliacijos linija, kuri yra dažniausiai įrengiama tik karšto vandens tiekimui, todėl galimybės pajungti gyvatuką – nėra. Tokiu atveju gyvatukai yra jungiami prie pačio pastato šildymo sistemos bei šildo tik šildymo sezono metu, o vasarą norint išdžiovinti rankšluosčius, gyvatuką reikia pajungti į elektros lizdą. Ši sistema yra vadinama uždaroji. Šią sistemą galima naudoti ir nuosavose namuose, o vanduo yra ruošiamas šilumos siurbliuose arba šildytuvuose. 

Ši sistema yra vadinama uždara, nes šildymo sistemos ir gyvatuko kontūras vandeniu yra užpildomas prieš patį šildymo sezoną bei nesikeičia per jį. Šilumos nešėjas (vanduo) yra specialiai paruoštas: į šį vandenį yra pridėta antikorozinių priedų į kuriuos nepatenka joks deguonis bei jame nėra jokių agresyvių druskų. Visa sistema efektyviai veikia šildymo sezono metu, o jam pasibaigus yra išjungiama. 

Vonios gyvatukai, kurie yra skirti uždarai sistemai

Uždaroje šildymo sistemoje cirkuliuoja vamzdžių bei įrangos apsaugai nuo korozijos paruoštas šilumnešis, vandeninis (ar vandeninis/elektrinis) gyvatukas esant šiai sistemai gali būti pagamintas iš bet kokio metalo, o tai reiškia galite rinktis iš: cinkuotų, nerūdijančio plieno, vario ar žalvario. Kadangi uždara sistema yra daugelyje daugiabučių namuose, galite rinktis kokį tik norite dizainą. Dauguma vartotojų naudoja taupius kombinuotus gyvatukus. Jie yra ypatingi tuo, kad žiemos metu jie šildo naudodami šildymo sistemos šilumnešį, o vasaros – šildo vandenį elektriniu tenu. Dažniausi kombinuoti gyvatukai turi termostatą, kurio dėka galima reguliuoti vandens temperatūrą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esant uždarai sistemai, gyvatukas gali būti iš bet kokio metalo, bet tik kopetėlių formos! Kilpiniai gyvatukai nėra tinkami, nes jie skirti tik vandeniniam šildymui. 

Vonios gyvatukai, kurie yra skirti atvirai sistemai

Atviro tipo, karšto vandens sistemoje, šaltas vanduo yra pašildomas iki 60 laipsnių bei naudojamas vonios t.y. gyvatuko šildymui. Šaltas vanduo yra tiekiamas iš giluminių gręžinių, tiekimo grandinėje į vandenį patenka deguonis, kuris neturi antikorozinių priedų. Vandenyje yra ištirpusių magnio ir kalcio druskų, kurios gali neigiamai paveikti vamzdyną ir pačią gyvatuko medžiagą. Būtent dėl šios priežasties, nerekomenduojama rinktis plieninių gyvatukų, nes jie gali būti pažeisti korozijos. Taip pat nereikėtų rinktis nerūdijančio plieno kopetėlių, nes suvirinimo metu, dėl gyvatuke esančios aukštos temperatūros, šios medžiagos gyvatukas gali būti lengvai pažeistas, todėl greitai surūdys. 

Atvirai sistemai geriausiai tinka nerūdijančio plieno arba žalvariniai kilpiniai, varinių kopetėlių gyvatukų formos, nes nerūdijančio plieno kilpiniai neturi suvirinimo siūlių, o varinės kopetėlės yra lituojamos sidabro lydmetaliu. 

Parašykite komentarą