Jau beveik trečdalis pasaulio šalių yra priėmusios griežtesnes ar švelnesnes judumo apribojimo taisykles, tad nenuostabu, jog nemažai daliai darbuotojų tenka dirbti iš namų. Visgi, ši galimybė turi ir, šviesiąją, ir tamsiąją puses: vis garsiau specialistai prabyla, jog nuotolinis darbas leidžia lengviau rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tačiau atsiranda „įstrigimo jausmas“. Kokios perspektyvos laukia biuro darbuotojų?
Ne viena tarptautinė kompanija, ypač IT ir paslaugų centrai, ilgus metus dirbo nuotoliniu būdu bei technologijų pagalba draugėn suburdavo komandas nutolusias per tūkstančius kilometrų ir dirbančių skirtingose laiko juostose. Štai debesų kompiuterijos bendrovės „Hostinger“ personalo vadovė Gabija Jasiulionytė-Marganavičė džiaugiasi, jog jiems pradėti dirbti iš namų nebuvo didelis iššūkis „Turime nuotolinio darbo įgūdžius, kurių didelė pasaulio dalis dabar tik mokosi. 600 mūsų darbuotojų dirba 24 pasaulio šalyse. Kaip ir iki karantino, taip ir dabar, su jais organizuojame darbus naudodami „Slack“, „Google Hangouts“, „Zoom” ir kitas platformas. Viskas jau buvo pažįstama ir paprasta“.
Jai antrina ir VšĮ „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius, sakydamas, jog verslai itin greit persiorientavo į darbą nuotoliniu būdu vos paskelbus karantiną: „Jau pirmąją savaitę vienas po kito pabiro internetiniai seminarai, verslo pusryčiai internete, konsultacijos nuotoliniu būdu ir panašūs pavyzdžiai. Tapo akivaizdu, jog saviizoliacija neapriboja galimybės suorganizuoti didžiulius renginius ar bendrauti. Priešingai, žinios internetinių seminarų formatu tapo net labiau prieinamos“ – „Kaunas IN“ patirtį atskleidžia T. Stankevičius.
Kontaktas išlieka būtinas
Įmonės „Hostinger“ atstovė teigia, jog palaikyti ryšį su komanda labiausiai padeda nuolatinė komunikacija paremta atvirumu ir savitarpio pagalba: „Kas rytą susiskambiname ir kuo išsamiau dalinamės naujienomis bei planais. Kalbame ne tik apie įgyvendintas užduotis, bet ir apie tas, kurios „stringa“, ir stengiamės vieni kitiems padėti.“ – sako G. Jasiulionytė-Marganavičė. Kaip kitą ypatingai svarbų sėkmingo nuotolinio darbo garantą ji įvardija darbuotojo asmeninę atsakomybę už savo darbus bei sugebėjimą greitai priimti sprendimus.
Į interneto platybes persikėlė ir neformalusis bendravimas, įmonės atranda vis naujas žaismingas formas kaip kelti darbuotojų motyvaciją. Žaidimai, viktorinos ar suplanuotos visos komandos kavos pertraukėlės – tai naujos bendravimo formos, leidžiančios puoselėti įmonės kultūrą ir gerinti mikro klimatą netgi nuotolinio darbo sąlygomis. „Hostinger“ savo veikloje puoselėja neformalaus susirinkimo formatą: penktadienį darbams einant į pabaigą, komanda susijungia į bendrą skambutį, skirtą tiesiog pasikalbėti vieni su kitais, pasidžiaugti prabėgusia savaite.
Darbuotojų produktyvumo augimas
„Pastebime, jog dirbdami be biure esančių dirgiklių, mūsų komandos nariai padaro netgi daugiau. Taip pat sutaupomas laikas, kuris būdavo skirtas kelionei į darbą ir iš jo“ – nuotolinio darbo privalumus vardija G. Jasiulionytė-Marganavičė.
Prie šių minčių prisideda ir T. Stankevičius, sakydamas, jog svarbiausia – ne vieta, kurioje darbas atliekamas, bet atlikto darbo kiekis ir kokybė: „Pastarųjų savaičių realijos privertė susimąstyti, jog visi skubame, bandome į trumpą 24 valandų intervalą sutalpinti darbus, pomėgius, buities užduotis, kokybišką laisvalaikį su šeima ir draugais, poilsį bei daugelį kitų veiklų. Visi užsiėmimai dažnai yra planuojami „aplink“ darbo grafiką, bet yra alternatyva – darbo rėžimas tarnaujantis mums. Tai darbo grafikas leidžiantis dirbti pagal savo vidinius ritmus, šeimos poreikius. Panašu, jog aplinkybėms privertus, žengsime šį didelį kokybinį šuolį“ – prognozuoja „Kaunas IN“ direktorius.
Dar 2018-ais Stanfordo universitete, JAV, atliktas tyrimas atskleidė stebinančią nuotolinio darbo įtaką produktyvumui. Net 2 metus trukęs tyrimas, kurio metu viena iš didžiausių Kinijos kelionių agentūrų, turinti net 20 000 darbuotojų, suteikė daliai jų galimybę nuolat dirbti nuotoliniu būdu, parodė, jog dirbančiųjų namuose produktyvumas išaugo net 13 procentų. Tai nutiko dėl gana akivaizdžių ir paprastų priežasčių: darbuotojai namuose praleidžia daugiau laiko dirbdami, nes jiems nebetenka vėluoti į darbą dėl spūsčių keliuose, jie nebeužsibūna ilgiau pietų pertraukoje, nebelieka su darbu nesusijusių pokalbių su kolegomis, o kai norisi susikoncentruoti, pakanka nutildyti el. pašto ar kitus nuolat atakuojančius ir blaškančius pranešimus.
Šiuos rezultatus patvirtina ir Australijos įmonės „Airtasker“, kurios dalis darbuotojų nuolat dirba per nuotolį, atlikta apklausa. 1004-ių darbuotojų užpildytas klausimynas atskleidė, jog dirbantieji nuotoliniu būdu rečiau ima pavienes atostogų dienas bei nedarbingumo atostogas. Dėl to darbuotojai dirbantys biure vidutiniškai dirbdavo 20,5 dienos per mėnesį, o dirbantieji iš namų – 21,9 dienos per mėnesį. Tad akivaizdu, jog darbuotojų produktyvumo augimas bei galimybė turėti mažesnes biuro sąnaudas verslui reiškė padidėjusi pelną.
Visgi, reiktų nepamiršti, jog namuose įsirengus net jaukiausią darbo zoną, ši oazė nebūtinai apsaugos nuo aplink zujančių ir dėmesio reikalaujančių atžalų ar kitų dėmesio blaškytojų, kurių ir čia netrūksta. T. Stankevičius prognozuoja, jog gyvenimui sugrįžus į įprastą ritmą, tikrai neišvysime gausybės žinučių apie įmones visiškai atsisakančias biurų, bet neabejotinai pagausės lankstaus darbo grafiko pasiūlymų bei kūrybiškų darbo aplinkos sprendimų. Juk kur kas svarbiau yra darbo rezultatai ir komandos savijauta, o ne biure esančių žmonių skaičius.
Šaltinis: „Kaunas IN“
Nuotraukų autorius: „Unsplash”
