Iki 2022 m. gegužės 30 d. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo centras BLC, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) veikia Ilonos Junevičienės keramikos darbų paroda „Kai upės išneša ledus“.
Dailininkės Ilonos Junevičienės keramikos paroda „Kai upės išneša ledus“ raiškiai siejasi su artėjančio pavasario įžvalgomis. Kūriniai sukurti žiemos sąstingiui besibaigiant jautriai atkartoja neryškius bundančios gamtos ženklus tiek keramikos formose, tiek jų spalvinėse dermėse. Dailininkės mėgiamas laiko skaičiavimas sekant gamtos virsmus, ją skatina kiekviename etape įžvelgti skirtingus pokyčius, reiškinius ir keramikos kalba išsakyti savo išgyventus jutimus.
Šioje parodoje pristatomi kūriniai – tai jautrūs pasakojimai apie bundančioje gamtoje įžvelgtus pastebėjimus, gyvybės prasmingumą. Jų simbolinę nuostatą raiškiau padėjo atskleisti pasirinkta netradicinė analgamos degimo technika. Archainę japonų techniką dailininkė išbandė Gojaus kaime pas Dormantę ir Jurgį Penkinski bei Karmazinų slėnyje Beatričės Kelerienės įkurtame Anagamos Keramikos centre. Anagamos degimo metu, kūrinius degant 1300 C temperatūroje moliai ima lydytis, o kūrinių paviršiai pasidengia ugnies prisilietimų ženklais, paliekančiais įvairius spalvinius atspalvius bei išsilydžiusių ir sustiklėjusių pelenų faktūras.
Šis sudėtingas keramikos degimo procesas kūriniuose įtaigiai atskleidė pirmapradžius bundančios gamtos ženklus – palaipsnį gamtos vadavimąsi iš snaudulio, po žiemos prislopusią žemės spalvingumo skalę. Storasieniuose, skirtingų dydžių kūriniuose „Tyla“, „Nubudimas“, „Pavasaris ateina“ bei kituose įžvelgiame kūrėjos siekį įprasminti procesų laikinumą, priminti gyvybingą žemės galią. Gamtos dinamiškumo pojūtį sustiprina ne tik įtaigios kūrinių formos, neretai užsibaigiančios lipdytu dubenėliu ar į viršų besistiebiančiu pumpuru, bet ir degimo metu susiformavę faktūrų nelygumai – paviršių akytumas, grublėtumas bei iš sustiklėjusių pelenų, ugnies liežuvių paviršius dengianti prislopinta žemės spalvų žaismė.
Laki kūrėjos vaizduotė paskatino vos pastebimus pokyčius vėjų atplėštoje medžio žievėje ar tik pradedančiame besiformuoti pumpure išsakyti lipdybos detalėmis. Šios interpretacijos suteikia kūriniams giluminės prasmės, ritmikos, žadina alegorines ir simbolines interpretacijas. Aktyvios dailininkės sukurtų kūrinių faktūros siejamos su žemės paviršiaus pokyčiais, ją budinančio vėjo gūsiais, kuriuos ji jautriai ir romantiškai perteikia per išgyventų jausmų potyrius.
Dailininkė Ilona Junevičienė savo kūriniais priartina žiūrovą prie pirmapradžių gamtos skleidžiamų impulsų, primindama joje slypinčias neišsemiamas galias.
Menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė
„Kai upės išneša ledus. Ir metai po sustingusio laiko tamsoje, darganoje, sniege, pradeda sukti naują gyvybės ratą.
Pagal senovės kalendorių nauji metai ir buvo pradedami skaičiuoti nuo kovo mėnesio, nuo tada, kai upėse pajudėdavo ir išeidavo ledas. Kartą teko stebėti šį reiškinį – balta tyla ledu sukaustytame Nemuno paviršiuje pradžioje pradeda keistai ošti, tas garsas yra labiau juntamas, nei girdimas, jis sklando kažkur, kažkur nesuprantamoje pusėje… Paskui viskas staiga pajuda, aižėja, lūžta. Grūdasi ledo gabalai ir iškeliauja dideliu greičiu ir dar didesne jėga, kartu išsineša viską, ką per žiemą prikaupė – kritusius medžius ar jų šakas, nugyvenusius pakrančių žolynus.
Ir saulės sušildytame žemės paviršiuje atsiranda vietos, ateina laikas megztis, augti, vešėti naujai gyvybei – vėjo pamestai sėklai sudygti, pirmam pumpurui prasprogti, paukščiui lizdą sukrauti, žmogui žmogų pamilti. Šis laikas dar neturi daug spalvų, tik labai turtingas faktūromis.
Visus kūrinius, eksponuojamus parodoje, sukūriau 2021 m. Jiems nulipdyti naudojau akmens mases, išdegiau Karmazinų anagamoje. Kai kurie kūriniai turi išskirtines istorijas – „Pilnatis“ degimo metu tarsi įsižemino į anagamos pagrindą, prikepė, taip ir liko su krosnies plytų postamentu. „Nubudimas“ – šalia ryškių pelenų glazūros nutekėjimų, akmens masės formą papildė kažkada pajūryje rastas akmens gabalėlis. „Akmenėlių žydėjimas“ – jau po anagaminio degimo dužo, todėl buvo suklijuotas glazūra ir papildytas aukso dekoru, o „Pavasaris ateina“ ateityje tarnaus kaip girdyklėlė sodo gyventojams.
Gimiau Panevėžyje, užaugau ir daug metų pragyvenau Alytuje, dabar esu visai šalia gamtos, gyvenu Birštone, čia yra ir mano dirbtuvės. Su džiaugsmu vis važinėju į Alytaus jaunimo centrą, kur keramikos studijoje „Vingiorykštė“ mokau vaikus ir jaunuolius pajusti kūrybinį malonumą minkant molį.
Šiaulių universiteto Menų fakultete baigiau dailės studijas. Esu surengusi keletą autorinių bei dalyvavusi daugelyje grupinių parodų, simpoziumų, plenerų Lietuvoje ir užsienyje.“
Dailininkė Ilona Junevičienė
