Atėjusi 4.0 pramonės revoliucija tapo dar vienu evoliuciniu laipteliu Kaunui ir visai pramonei šalyje. Vakarų valstybių didžiosios kompanijos atrado antrą pagal dydį miestą Lietuvoje, kuriame pradėjo augti naujos gamyklos, kurtis kompanijos ir burtis pramonininkų klasteriai.
Verslo ir mokslo sinergija
Viena iš labiausiai augančių ir Kauną į priekį stumtelėjusių pramonės šakų 4-os pramonės revoliucijos kontekste tapo elektronika. Būtent šioje nišoje pastaruoju metu vyksta milžiniškos pramonės transformacijos: gamybos proceso skaitmenizavimas, automatizavimas bei robotizavimas. Gamybos procesas neišvengiamai sudėtingėja, elektroniniai gaminiai smulkėja ir jų pagaminimui būtina preciziškesnė įranga. Daugelis tokių gaminių surinkimo operacijų tapo pilnai automatizuotomis.
Tačiau ne visų gaminių gamybos procesus ekonomiškai tikslinga automatizuoti – tiek esant mažoms gamybos apimtims, tiek dėl sudėtingam gaminių dizainui. Taip pat, išleidžiant naują produkciją, kai reikia pagaminti gaminių prototipus ar, kai tenka remontuoti aukšto lygmens elektronikos gaminius, vis dar neišvengiama kruopštaus rankinio proceso. Tad specialistų, turinčių šias kompetencijas, poreikis yra ypač didelis.
Tai itin gerai žino Kaune įsikūrusi UAB „Kitron“, kuri specializuojasi elektronikos gaminių gamyboje. Kasmet augdama ir didindama savo pajėgumus kompanija nuolat susiduria su tinkamai paruoštų inžinierių stygiumi.
Esant itin dideliam specialistų poreikiui, kompanija „Kitron“ dar 2015 m. pradėjo bendradarbiauti su Kauno technikos kolegija (KTK), kuri be kitų inžinerinių profesijų, ruošia ir elektronikos inžinierius. Tais pačiais metais buvo atidaryta ir pirmoji Lietuvoje bei Baltijos šalyse IPC (The Global Association for Electronics Manufacturing) standartus atitinkanti „Kitron elektronikos montažo laboratorija”. Tuomet į laboratoriją buvo investuota per 140 000 eurų, iš kurių verslo atstovai skyrė daugiau kaip 100 000 eurų.
Pasak UAB „Kitron“ atstovų, tai buvo didelis pasitikėjimo Kolegija ženklas ir pamatas ilgalaikiam bendradarbiavimui, kuris leis užtikrinti kokybišką būsimų darbuotojų parengimą.
„Ši investicija į Kitron laboratorijos sukūrimą ir bendradarbiavimas su Kauno technikos kolegija yra labai svarbus ilgalaikis sprendimas. Mums nuolat reikalingi aukštų kompetencijų specialistai, o augant poreikiui, rinkoje jų trūksta.
Nusprendėme, kad turime imtis iniciatyvos ir spręsti šią situaciją, galvoti kaip ugdyti jaunuosius specialistus, kelti jų kompetencijas, kurios atitiktų aukščiausius šiuolaikinius standartus.
Šiandien galime teigti, kad bendradarbiavimas su Kauno technikos kolegija mums pasiteisino. Tai ir toliau išliks vienu iš mūsų prioritetų“, – teigia UAB „Kitron“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Šeštokas.
Laboratorija modernizuota po 5-erių metų
Prabėgus daugiau nei 5-eriems veiklos metams, „Kitron“ elektronikos montažo laboratorijoje savo įgūdžius tobulino daugiau nei 1000 kursų lankytojų – virš 600 studentų ir 400 elektronikos pramonės darbuotojų.
Tai leido ne tik ugdyti elektronikos specialistus, pasižyminčius reikiamomis kompetencijomis, bet ir efektyviai kaupti lėšas tolimesnei laboratorijos plėtrai, nes šių specialistų poreikis nuolatos auga. Tad 2020 metų pabaigoje buvo nuspręsta išplėsti „Kitron elektronikos montažo laboratorijos“ technines galimybes ir reinvestuoti virš 30 000 eurų, iš kurių virš 5000 eurų skyrė UAB „Kitron“.
KTK direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, šių investicijų dėka buvo atnaujinta laboratorijos įranga ir sukurta 4.0 pramonės revoliucijos poreikius atitinkanti aplinka esamiems studentams.
„Ilgametis bendradarbiavimas ir viena vizija leido tiek kolegijai, tiek ir partneriams iš verslo tikslingai eiti užsibrėžtu keliu ir studentams, būsimiems specialistams, suteikti išskirtines sąlygas.
Dar viena injekcija į laboratoriją suteikė galimybes atnaujinti metodines priemonės, papildomai įrengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias 6 darbo vietas, aprūpinti elektronikos gaminių rankinio litavimo ir remonto įranga.
Dabar laboratorijoje vienu metu savo gebėjimus gali ugdyti 12 specialistų. Visos darbo vietos yra aprūpintos modernia įranga, skirta elektronikos gaminių surinkimui, jų remontui ir modifikavimo operacijų atlikimui“, – tvirtina N. Varnas.
Galimybė perkvalifikuoti darbuotojus
Pasak KTK studijų programų departamento vadovo Artūro Aleksyno, įkurtos laboratorijos ir atrastas glaudus ryšis tarp verslo ir aukštosios mokyklos, atsiskleidė ne tik techninės bazės atnaujinimu, bet ir naujomis idėjomis.
„Šiandien laboratorija efektyviai naudojama studijų procese, ugdant studentų – būsimų elektronikos inžinierių – kompetencijas, nes pirmiausia, norint tapti geru specialistu, būtina gerai išmanyti tiek elektronikos įrenginių rankinio litavimo „abėcėlę“, tiek ir elektronikos gaminių kokybės įvertinimo subtilybes.
Todėl jau nuo pirmojo studijų kurso joje elektronikos montažo praktiką atlieka Elektronikos technikos ir Autotransporto elektronikos studijų programų studentai, kurie atitinkamų įgūdžių mokomi pagal pramonėje taikomus metodus. Antrojo kurso studentai semestro darbų metu šioje laboratorijoje surenka ir testuoja savo suprojektuotus įrenginius, o baigiamojo kurso studentai – montuoja ir testuoja savo baigiamųjų darbų gaminius.
Tačiau kitoks požiūris ir noras būti naudingiems partneriams įkvėpė ir netradiciniams žingsniams. Tad šiandien Kauno technikos kolegijoje esančioje „Kitron elektronikos montažo laboratorijoje“ yra vedami rankinio litavimo bei elektronikos gaminių kokybės vertinimo mokymai.
Kauno technikos kolegija yra vienintelė organizacija Lietuvoje teikianti šias paslaugas pagal IPC-7711/7721 ir IPC-A-610 standartus elektronikos pramonės darbuotojams. Šie standartai taikomi viso pasaulio elektronikos gamintojų, todėl jų taikymas ir išmanymas įmonėms užtikrina aukštus kokybinius rezultatus ir patikimą dialogą su užsakovais“, – dviejų skirtingų sektorių bendradarbiavimu ir gaunamais rezultatais džiaugiasi A. Aleksynas.
