Žmonės

K. Krysko prisiminė baisius laikus, apie prarastą balsą: „Negalėjau ne tik, kad dainuoti, bet ir kalbėti“

Žinoma dainininkė, daugybės miuziklų ir spektaklių aktorė ir grupės „69 danguje“ narė Karina Krysko neslepia, jog balsas jai yra pats svarbiausias darbo įrankis. Be jo ji negalėtų nei koncertuoti, nei vaidinti spektakliuose. Visgi, moteris prisimena tuos laikus, kai dėl patirtų sveikatos negalavimų, ji buvo praradusi balsą, negalėjo net kalbėti, o ieškant to priežasties – teko praverti ne vieno gydytojo kabineto duris.

Dainininkams ir scenos atlikėjams balsas – vienas svarbiausių įrankių, kuris, deja, bet dėl tos pačios darbo specifikos, neretai ir nukenčia dažniausiai. Užkimimas, patemptos balso stygas ar išvis pradingęs balsas sukelia ne tik nemalonius pojūčius, bet ir sutrikto įprastą darbo rėžimą. Taip nutiko ir dainininkei Karinai Krysko, kuri savo patirtimi sutiko pasidalinsi sekmadienį rodomojoje TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“.

„Tikrintis balso stygas mane privertė toks atvejis, susijęs su sveikata. Prieš dešimtmetį netikėtai užklupo sausas kosulys ir staiga dingo balsas. Užkimau taip, kad negalėjau ne tik kad dainuotis, bet ir kalbėti. Lankiausi pas visokius gydytojus, kurie švietė plaučius, tyrė dėl astmos, kol galiausiai otorinolaringologas pasakė, kad bėda slypi skrandyje. Dėl refliukso atsiranda rėmuo, kuris kyla ir nugraužia aplink balso stygas, dėl ko ir dingsta balsas“, – savo patirtimi dalinsis Karina.

Medikai pasakoja, jog norint atidžiai ištirti balso stygas ar gerklų audinius, neretai vien įprastinės apžiūros neužtenka. Otorinolaringologai savo praktikoje vis dažniau taiko ir endoskopinius tyrimus, kurių didžiausias privalumas yra tai, jog jų metu specialiu prietaisu galima iš vidaus detaliai apžiūrėti visus gleivinės pokyčius: paraudimą, paburkimą, opeles.

„Žmonės įpratę galvoti, kad endoskopai naudojami tik skrandžio ar žarnyno apžiūrai, tačiau yra endoskopai, kurie naudojami otorinolaringologo praktikoje. Neretai įprastų naudojamų tyrimų metodų neužtenka, jog pamatytume giliau tūnančią patologiją“, – laidoje teigs „Biofirst“ klinikos gyd. otorinolaringologas med. m. dr. doc. Vykintas Liutkevičius.

Endoskopiniai tyrimai taip pat itin dažni ir gastroenterologijoje – tiriant skrandžio, stemplės ar žarnyno veiklą. Tyrimo metu specialus vamzdelio pavidalo prietaisas su optine sistema iš šviesos šaltiniu įvedamas per organizmo ertmes į jo vidų. Deja, bet daugelis žmonių vengia šio tyrimo, nerimaudami, kad jis bus skausmingas ar labai nemalonus.

„Kalbant apie gastroskopiją, dažnai skaldantis mitas, jog reikės ryti žarną. Tačiau to daryti tyrimo metu nereikia, mat endoskopas yra įvedamas gydytojo. Pacientų nerimą, kalbant apie kolonoskopiją, tikrai galiu suprasti, nes tyrimas yra intervencinis, nemalonus ir skausmingas. Tačiau iš kitos pusės, nerimauti labiau reiktų dėl pavėluotos diagnozės ir uždelsto gydymo. Tuo labiau, jog šiais laikai yra intraveninė nejautra, kurios sąlygomis atliekant kolonoskopiją ar gastroskopiją nepatiriamas jog diskomfortas. Abu šie tyrimai gali būti atliekami to paties vizito metu ir tos pačios nejautros sąlygomis“, – pasakos „Biofirst“ klinikos gyd. gastroenterologė Elžbieta Trapenskė.

Atvykus į „Biofirst“ kliniką, Karinai buvo paskirtas balso stygų tyrimas, endoskopą įvedant per nosies ertmę. Tokiai procedūrai nejautra nėra taikoma, mat tai neskausmingas ir nemalonių pojūčių nesukeliantis procesas, o pasak gydytojo, net ir vaikai nejaučia diskomforto.

„Galvojau, kad bus baisiau, bet tyrimas atliktas itin greitai, o jo metu buvo jaučiamas tik lengvas nosies kutenimas“, – po procedūros įspūdžiais dalinsis Karina.

Tylusis žudikas – pasyvus rūkymas

Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra daug dervų iš kurių tik apie 30 proc. pasišalina iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje, plaučiuose ir žaloja organizmą iš vidaus, pažeidžiant ne tik kvėpavimo sistemos organus, bet ir širdį bei kraujagysles. Specialistai tvirtina, jog žmogus, kuris nors ir nerūko, tačiau yra šalia rūkančio, kvėpuoja tuo pačiu toksinėmis medžiagomis užterštu oru, kuris žalingas ne ką mažiau, nei pats rūkymo procesas.

„Degant tabakui, į orą išeina sveikatai kenksmingas anglies monoksidas, o dervos, patenkančios į mūsų kūną, yra kaip tiksinti toksinė bomba, kupina kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia sunkius onkologinius susirgimus. Rūkymo procesas yra žalingas ne tik tam, kuris rūko, bet ir šalia stovinčiam“, – laidoje pasakos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.

Burnos higiena – raktas į išsvajotą šypseną

Netiesa, jog burnos higiena tėra grožio procedūra. Šis profilaktinis apsilankymas pas burnos higienistą padeda išvengti daugybės ligų, kurios atsiranda dėl ant dantų ir aplink juos susidariusių apnašų ir akmenų. Dantenų problemoms įtakos turi ir genetika bei kiti veiksniai, tačiau daug dažniau tai būna tiesiog prastos higienos pasekmės.

„Ateina žmonės, kurie labai bijo šios procedūros, tačiau ta baimė yra nepagrįsta, mat burnos higiena yra neskausminga, galbūt šiek tiek nemaloni, tačiau tikrai pakenčiama. Eilinis žmogus, kuris reguliariai lankosi burnos higienai, visiškai nejaučia jokio diskomforto, o žmonėms, kurie turi periodonto ligas, visuomet galime nusiskausminti ir daryti procedūrą be jokio skausmo“, – teigs odontologijos klinikos „Denticija“ profilaktinės burnos higienos specialistė Kristina Rynkevič.

Savo figūrą prisižiūrinti M. Radzevičienė apie amžiną kovą su nereikalingais kilogramais

Grupės „Patruliai“ nario Algirdo Radzevičiaus žmona ir pati ne vienerius metus scenoje dainavusi su grupe „Blogos mergaitės“ Milisandra Kvaraciejūtė-Radzevičienė atvirauja, jog ją visuomet vargino amžina kova su nepageidaujamais kilogramais. Moteris ne kartą išbandė įvairias dietas, dietologų konsultacijas, sportą, tačiau pasaulį užklupęs karantinas vėl neigiamai atsiliepė Milisandros figūrai.

„Per karantiną, manau, kaip ir daugelis, priaugau ne vieną kilogramą, kuriuos bandau šalinti. Atidžiai renkuosi produktus, kuriuos vartoju, skaičiuoju kalorijas, stengiuosi nevalgyti vakarais, geriu daug vandens ir sportuoju „online“ treniruotėse“, – sekmadienio laidoje pasakos Milisandra.

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!

Parašykite komentarą