Karyba

Juozui Lukšai tarėme partizanišką AČIŪ!

Rugsėjo 4 d. Pabartupio k., Kauno r. sav., Lietuvos kariuomenė kartu su Kauno rajono savivaldybe organizavo išskirtinį renginį, kuriame kariniais elementais papildyta kultūrine programa buvo paminėtos Juozo Lukšos žūties 70-ąsias metines.

„Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis”, – pagerbdamas partizano atminimą teigė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

                „Šiandien prisimename mūsų ginklo brolio partizano Juozo Lukšos žūtį. Mums, kariams, žūties su ginklu rankose momentas yra apgalvotas prieš pasirenkant kario kelią, bet visada susimąstau, kaip tuo metu turėjo jaustis partizanai ir kaip tokioje situacijoje jaustųsi šiandienos Lietuvos kariai. 

Neabejoju, kad tokių didvyrių kaip Juozas Lukša įkvėpti, mes savo pareigą atliktume nesudvejoję. Lietuvos kariuomenė pasirengusi saugoti ir ginti šalį tiek taikos, tiek karo metu, vieni ar su sąjungininkais, tiek kiek reikės,” – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Minėjime Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai atliko pagarbos ceremonijas. Karo istorijos „Grenadieriai” ir „Partizanai” surengė incenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkurė paskutinį J.Lukšos ir jo bendražygių mūšį. Lietuvos kairuomenės parašiutininkai desantavosi su vėliavomis. Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai skaitė Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos laiškų ištraukas.

Taip pat vyko kultūrinėje programoje numatyti Generolo J.Žemačio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas”,  bardo Romo Naidzinavičiaus, dainininkės Agnės Sabulytės, muzikantų Aistės Bružaitės ir mjr. Egidijaus Ališausko bei kitų atlikėjų pasirodymai.   

Pasibaigus minėjimo oficialiai daliai, visuomenei pristatyta paroda „Daumanto būrys”. Tai surinkta J. Lukšos-Daumanto, B. Trumpio-Ryčio, K. Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės kolekcija.   

Tą pačią dieną 14 val. Liubave, Kalvarijos sav., įvyko Atminimo paminklo, skirto J. Lukšos ir bendražygių prasiveržimui pro geležinę uždangą įamžinti, atidengimas.

Juozas Lukša

Juozas Albinas Lukša (galimi įvairūs slapyvardžiai: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Juodis, Miškinis, Mykolaitis ir kt.) gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Juodbūdžio k. ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros” berniukų gimnaziją.

Į pasipriešinimo kovas J. Lukša įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo.Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.

1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas” redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, o vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.

J. Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.

1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.

1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.

Parašykite komentarą