Žmonės

Juozas Baublys: „Nesu matęs Lietuvos laukuose tiek laukinių gyvūnų. Būtinas naujas šios srities reguliavimas“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai nuotoliniame posėdyje peržiūrėjo pakaunės ūkininko Juozo Staliūno filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kai jo laukuose ganosi didžiulis būrys laukinių gyvūnų.

„Toks vaizdas kartojasi beveik kasnakt. Ir jis nėra tiesiog gražus. Gyvūnai ištrypia pasėlius ir padaro kitų didelių nuostolių“, – pasakojo nukentėjusysis.

J.Staliūnas patikino turįs duomenų, kad laukinių žvėrių skaičius Lietuvoje viršija normas keturis ar net penkis kartus.

Ūkininkai, saugodami savo turtą, žemes neretai tveria tvoromis, elektriniais „piemenimis“, tačiau tai miško augintinių neatgraso.

Ne visada patirtus nuostolius atlygina draudimai, valstybė ar medžiotojai. Kai kurie ginčai persikelia į teismų sales ir ten užtrunka.

Kad žvėrių populiacija yra išaugusi, pastebėjo ir KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tai, pasak jo, byloja gerokai padidėjęs autoįvykių,  kuriuos sukelia stirnos ar elniai, skaičius.

„Nesu matęs Lietuvos laukuose tiek laukinių gyvūnų. Būtinas naujas šios srities reguliavimas“, – Seimo kolegai antrino ir KRK narys Juozas Baublys.

Apie tai, kad su laukiniais gyvūnais ir jų padaroma žala susijusi metodika yra pasenusi, prabilo ir ekonomistas Vytautas Kindurys.

Tam neprieštaravo Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. Laukinės gyvūnijos įstatymą, anot jo, bandė koreguoti buvusi valdžia, bet tuomet politikams sutarimo rasti nepavyko.

Kad problema sena ir aktuali kalbėjo ir Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas. Jis priminė, jog už kai kurių gyvūnų padaromą žalą atsako valstybė, o už kitų – medžiotojai.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis pastebėjo, kad iš dalies problemą išspręstų galimybė ūkininkams sudaryti susitarimus su medžiotojais, kuriuose būtų įvertinti įprastai ginčais virstantys klausimai.

„Ir, žinoma, medžioklės limitų didinimas, bet medžiotojai kol kas to nenori, nes jei jie limitus išnaudoja, o žvėrys padaro žalą, atsakomybės jiems nešti kaip ir nebereikia“, – pastebėjo jis.

Posėdyje taip pat kalbėta apie gervių, gulbių, žąsų, vilkų padaromą žalą. Kol kas jos atlyginimo metodika irgi sulaukia ūkininkų kritikos.

Kai kuriose šalyse taikoma praktika, kai dalis kultūrų nėra nuimama ir taip paukščių dėmesys sutelkiamas norimoje vietoje. Už tai ūkininkams valstybė atlygina.

„Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos turėtų peržiūrėti dabar galiojančias tvarkas bei metodikas. Problemas reikia spręsti“, – valstybės institucijų kolegas įpareigojo KRK nariai.

 

Parašykite komentarą