„Jau dabar tai yra fenomenas vien dėl to, kad daugybė japonų žino Sugiharą ir jo žygdarbį. O taip pat vis daugiau japonų turistų Kauną aplanko vien dėl Čiunės čia padarytų gerų darbų, – LRT RADIJUI sako turizmo ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.
Laiko fenomenu
Du tūkstančiai dvidešimtieji – Čiunės Sugiharos metai. Šį sprendimą Lietuvos parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minimos Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 tūkst. žmonių gyvybių, veiklos Kaune 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Sugiharos 120-osios gimimo metinės.
Mažiau nei prieš mėnesį užgeso kauniečio, Holokaustą išgyvenusių tėvų sūnaus Simono Dovidavičiaus gyvybė. Beveik dvidešimt metų jis buvo Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktorius. Šios pareigos buvo neatsiejama jo asmenybės dalis. Taigi Simonas būtų buvęs puikus pašnekovas gilinantis į tai, ką mums, lietuviams, žydams, japonams turėtų reikšti Čiunė Sugihara. Norisi tikėti, kad jam būtų smagu išgirsti, kaip kauniečiai pasitinka Sugiharos metus.
Taigi kodėl Sugiharos metai tokie svarbūs Kaunui? Čia daug pasako skaičiai – į nedidelį muziejų Žaliakalnyje kasmet užsuka keliolika tūkstančių japonų, nemažai svečių iš Izraelio. Visa tai turi daug teigiamos įtakos turizmo statistikai.
Istorinės japonų asmenybės reikšmė Kauno įvaizdžiui pasaulyje yra neabejotina, sako turizmo ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė. „Jau dabar tai yra fenomenas vien dėl to, kad daugybė japonų žino Sugiharą ir jo žygdarbį. O taip pat vis daugiau japonų turistų Kauną aplanko vien dėl Čiunės čia padarytų gerų darbų, – džiaugiasi I. Pažereckaitė-Kalėdienė. – Toks traukos taškas, manau, nenustos traukti niekada“.
Susidomėjimas skatina turizmą
Turizmo skyriaus vadovė taip pat tikisi, kad Sugiharos darbais ir palikimu susidomės ir tautiečiai. „Norisi, kad patys lietuviai atrastų, kas šis žmogus buvo, kiek jis prisidėjo prie tokio Lietuvos ir Japonijos santykio sukūrimo, kokį turime dabar. Tikiuosi, kad dauguma lietuvių atras Sugiharos muziejų Kaune, o tai jau bus ir vietinio turizmo skatinimas“, – entuziazmo neslepia pašnekovė.
I. Pažereckaitė-Kalėdienė tikina, kad japonų turistams sukurtas Sugiharos kelias Kaune iš pradžių buvo tik japonų kalba, tačiau vėliau išverstas į anglų ir lietuvių kalbas bei pamėgtas tiek lietuvių, tiek ir įvairių užsienio šalių turistų.
Sugiharos kelias – tai ne tik jau minėtas buvęs Japonijos konsulatas, bet ir geležinkelio stotis, iš kurios savo šalies liepiamas išvyko Pasaulio tautų teisuolis, kartu su savo šeima. Pasakojama, kad ir per traukinio langą jis dalino gyvybės vizas, padėjusias žydams tranzitu per Japoniją pasiekti Kiurasao salas.
Vizas į šias salas jau anksčiau buvo išdavęs ir olandas Janas Zvartendejkas. Tai dar viena asmenybė, nusipelniusi didelės mūsų visų pagarbos, buvusi per kukli to pareikalauti, tačiau nepamiršta ir įamžinta Laisvės alėjoje. Taip pat Sugiharos maršrute – ir viešbutis, kuriame uždarius konsulatą gyveno Sugiharos šeima, ir Azijos kultūros centras, ir sakurų parkas Nemuno saloje bei dar kelios vietos.
Jautri aleksotiškių iniciatyva
Inga Pažereckaitė-Kalėdienė intriguojančiai pasakoja apie Aleksoto apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria laikinosios sostinės senamiesčio panorama. „Ten vykstama pasigrožėti Kauno senamiesčio vaizdais, tačiau japonai ten atvyksta ne vien dėl to, – pasakoja turizmo skyriaus vadovė. – Ten yra pasodinta pušelė, atminti cunamio aukoms. Tai padarė Aleksoto bendruomenė, norėdama parodyti savo užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Tokios mažos iniciatyvos stiprina tarpusavio santykius ir parodo, kad rūpintis vieni kitais galima ir šalis skiriant dideliam atstumui“.
Pašnekovė taip pat neabejoja, kad Sugiharos vardas gali padėti gerinti Lietuvos ir Izraelio santykius. Pasak jos, Izraelio turizmo operatoriai bei pavieniai turistai vis labiau atranda Sugiharos kelią Kaune.
Jau keletą metų rudenį Kaune vyksta Sugiharos savaitė. Pernai jos organizatoriai skelbė pertrauką, matyt, ruošdamiesi ypatingiems metams. Spalį šios savaitės metu suburs simpoziumas ir daug kitų renginių, kviesiančių pažinti lietuvių, japonų ir žydų kultūras. Savaitės akcentu taps Sugiharai skirtos skulptūros atidengimas priešais legendinį „Metropolio“ viešbutį. Būtent jame ir gyveno konsulas.
Šaltinis: LRT
