Miestas

Įstatymu siūloma įpareigoti pastatyti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas įregistravo Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siekia įpareigoti hidrotechninių statinių naudotojus užtvankose, kurios yra pirma neįveikiama žuvų migracijos kliūtis upėse, kurių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4000 km2, iki 2030 m. įrengti veiksmingas žuvų pralaidas.

Šios įstatymo pataisos įpareigotų iki 2030 m. įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje.

Pasak L. Jonausko, tokiu būdu siekiama atkurti Lietuvos upėse ekologinę pusiausvyrą ir atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius.

„Gamtos tyrimų centro duomenimis, iš daugiau nei 1200 Lietuvoje esančių užtvankų žuvitakiai įrengti tik 25-iose. Kauno hidroelektrinė – ko gero yra liūdniausias visoje Lietuvoje pavyzdys, parodantis, kokią žalą padarė užtvanka be žuvitakio. Beveik 25 metrų aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Tokiu būdu buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias. Gamtininkų teigimu, iki Nemuno užtvenkimo Kauno hidroelektrinės tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po jo užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24, o tokios migruojančios žuvys, kaip lašiša, šlakis – visai išnyko. Atkūrus žuvitakį, per 30–40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti padarytą žalą”, – teigė L. Jonauskas.

Parašykite komentarą