DSC 6818
Žmonės

Išėjęs į pensiją senjoras Arūnas atrado naujus hobius

Senjoras Arūnas Vinciūnas išsiskiria iš savo bendraamžių vyriškių. Išėjęs į pensiją jis nesėdi namuose prie televizoriaus, o atrado savo kaip dainininko pašaukimą bei pradėjo dainuoti vyro chore ir ansamblyje. Tačiau Arūnas nesustoja su naujovėmis ir rodydamas pavyzdį savo bendraamžiams, vis dar gyvenime atranda pirmų, nebandytų kartų. Vienas tokių – svajonės išmokti fechtuotis įgyvendinimas.

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės herojus Arūnas Vinciūnas laidos kūrybinę komandą pasitiko savo namuose, kurių sienas puošia tapybos darbai, o ant sofos ilsisi gitara, kurią paprašytas mielai paima į rankas ir užtraukia dainą. Vyras pasakoja, kad meilę muzikai atrado tik vėlesniame amžiuje, mat vaikystėje lankyti choro siaubingai nemėgo.

„Mokykloje grūste grūdo į chorą, labai nenorėjau, bet vėliau iš naujo atradau muziką ir dabar jau keturiolika metų kaip lankau vyrų chorą „Perkūnas“. Iš to išsivystė ir mažesnės sudėties vyrų ansamblis, su kuriuo važinėjam po Lietuvą, dalyvaujam konkursuose. Visi gyvenam skirtinguose miestuose, bet į repeticijas suvažiuojam neskaičiuodami kilometrų. Būtent tai rodo, kad žmogui daina yra labai svarbi“, – laidoje teigs senjoras.

Prieš išeidamas į pensiją Arūnas dirbo dailininku-apipavidalintoju, bet iki šiol kaligrafiškai išlavinta ranka rašo kvietimus bei sveikinimus. Tačiau be polinkio į meną ir kūrybą, vyras taip pat susidomėjęs ir sportu. Vienas jų – fechtavimas, kurį visuomet svajojo išbandyti, bet niekuomet tam neatrasdavo tinkamo meto.

„Esu daug sporto šakų išbandęs, jaunystėje žaidžiau krepšinį, futbolą, tenisą, bet yra šakų, kurių dar niekuomet nebandžiau. Pavyzdžiui fechtavimas. Matyt, iš seno išlikę romantiški prisiminimai apie tris muškietininkus ar grafą Montekristą, kurių istorijose pirmoje vietoje yra špaga“, – savomis svajonėmis dalinsis pašnekovas.

Būtent todėl Prezidento V. Adamkaus VDU sporto centre laidos herojaus lauks daugkartinė Lietuvos fechtavimosi rapyra čempionė, trenerė Rasa Rimgailienė, pasiruošusi senjorą Arūną išmokyti šio sporto technikos ir paslapčių.

„Negalvojau, kad tai yra fiziškai imlus sportas, nes visą laiką būni ant sulenktų kojų, kad galėtum atlikti judesį, kuomet jo reikia. Tačiau džiaugiuosi šia patirtimi, nes susidūriau su tuo, apie ką dar nežinojau. Manau, kad kiekvienas žmogus turi slaptą svajonę, kurios nepavyko įgyvendinti dėl tam tikrų priežasčių, bet tos svajonės vis tiek reikia siekti. Žmogui duotas gyvenimas vieną kartą, tai kodėl nepabandžius, juk kiekviena svajonė yra išpildoma“, – po treniruotės savais įspūdžiais dalinsis Arūnas.

NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS

Imunitetą sustiprinti padeda polifenoliai-antioksidantai

Nuo 1980 metų sveikatos laidas ruošianti gydytoja Irena Pivoriūnienė pasakoja, jog atėjus šaltajam metų sezonui, vėl aktualiu tampa klausimas – kaip sustiprinti imuninę sistemą. Pasak medikų, nors imunitetas natūraliai gyvenimo eigoje silpnėja, jam didelę įtaką daro ir žmogaus gyvenimo būdas, žalingi įpročiai bei ypač pasirinkta mityba.

„Iki šiol išgirstu daugybę klausimų tema, kaip sustiprinti imunitetą. Daug kalbama apie tai, jog svarbu yra taisyklinga mityba, kurioje būtų pakankamai polifenolių-antioksidantų. Atrodo, mūsų šalyje gausu vaisių ir daržovių, kurios turėtų sustiprinti tą imunitetą, bet sergamumas įvairiomis ligomis parodo, kad vis tik mes tikrai jų valgome per mažai“, – laidoje teigs I. Pivoriūnienė.

Irenos žodžius patvirtina ir prof. Rimantas Stukas, pasak kurio, atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai su maistu suvartoja būtinų medžiagų, stiprinančių su virusais ir ligomis kovojantį imunitetą.

„Tos medžiagos, polifenoliai-antioksidantai, kurios yra svarbiausios, siekiant išvengti širdies kraujagyslių sistemos ligų, randami daugelyje daržovių ir ypač skirtingų spalvų: brokoliuose, granatuose, žaliojoje arbatoje ar ciberžolėje. Deja, tyrimai rodo, kad nesvarbu, kiek kalbėtume, žmonės šių produktų į maisto racioną įtraukia nepakankamai, nors tai yra sveikatos šaltinis, nes labiausiai mums reikia tų medžiagų, kurios ne tik padeda saugoti sveikatą, bet ir ją stiprintų bei išlaikytų“, – tikins VU medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stukas.

Būtent todėl Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį. Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.

„Statistika nėra džiuginanti, Lietuvoje didžiulis sergamumas ir onkologinėmis ligomis, ir širdies kraujagyslių ligomis, mirtingumas net keturis kartus didesnis už Europos vidurkį. Taip pat siaučia COVID-19 virusas, peršalimai. Mėgstu sakyti, jog sveikata – tai honoraras išmintingiems, o išmintingi ieško tokio maisto papildo, kur būtų pakankamas kiekis polifenolių-antioksidantų, kurie padeda mūsų ląstelėms ir apsisaugoti nuo ligų, ir jas įveikti“, – patarimais dalinsis I. Pivoriūnienė.

Kolageno reikšmė sąnarių sveikatai

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto salėje skamba ispaniško tango ritmai. Čia renkasi šokių kolektyvo „Bruknės“ narės, kurioms šokis ne tik penas sielai, bet ir sveikatos garantas. Senjorės vienbalsiai teigia, jog kasdien aktyviai judėdamos jos jaučiasi kur kas geriau, o tam pritaria ir medikai, kalbėdami apie priemones, padedančias palaikyti normalią sąnarių funkciją.

„Sąnarių veiklą gerina nuolatinis judesys, nes judindami sąnarius mes skatinam sinovinio skysčio išsiskyrimą, kuris sutepa sąnarius. Taip pat papildomai vartojami kolageno papildai gali padėti išlaikyti kremzlę aktyvią ir funkcionuojančią“, – laidoje teigs klinikos „Sveikatos ratas“ šeimos gydytoja Liucija Lekienė.

Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

„Kolagenas yra baltymas, esantis mūsų kremzlėse, jis sudaro apie 25 proc. šlapiosios kremzlės masės ir palaiko kremzlės struktūrą. Kolagenas gaunamas dviem būdais – jis gaminamas mūsų organizme, arba gaunamas su maistu. Gamyba su amžiumi lėtėja, todėl nuo 50-60 metų galima kolageną vartoti papildomai, taip palaikant jo atsargas didesnėse koncentracijose“, – tikins gydytoja.

Priemonės, leidžiančios džiaugtis gyvenimu, esant šlapimo nelaikymui

Teigiama, kad šlapinimosi sutrikimai vargina 2 iš 3 moterų. Šlapimo nelaikymas dažnai kamuoja vyresnes moteris, tačiau nesvetimas jis ir jaunoms. Tačiau kad ir kokia tai būtų dažna problema, deja, apie ją vis dar kalbama nedrąsiai.

„Ši tema nepatogi, apie ją kalbėti sunku ir tai sukelia daug socialinių, psichologinių problemų, žmonės vengia eiti į naujas vietas, naudotis viešuoju transportu, užsiimti lytiniais santykiais. Tai labai veikia emociškai. Šios problemos priežastys yra kelios: kai fizinio krūvio ar padidėjusio spaudimo pilve metu nevalingai išsprūsta tam tikras šlapimo kiekis, arba kai nustota dirgli šlapimo pūslė“, – pasakos klinikos „Sveikatos ratas“ šeimos gydytoja Liucija Lekienė.

Kadangi šlapimo nelaikymo tipų yra skirtingų, taip ir priemonių simptomui suvaldyti yra ne viena. Vaistinėse galima rasti modernių sauskelnių-kelnaičių, tokių kaip „Dailee“, kurių dizainas puikiai prisitaiko prie kūno formų, unikali patentuota „ComfortDry“ sugėrimo apsauga apsaugo nuo prabėgimo, leidžia odai kvėpuoti, o elastingas juosmuo suteikia judėjimo laisvę ir nesmunka nešiojant. Šiais laikais yra net ir spalvotų tokio tiko kelnaičių, skirtų tiek vyrams, tiek moterims, o esant mažesnei šlapimo nelaikymo problemai, galima rinktis plonus įklotus, kurie laidūs orui, anatominės formos, įkloto paviršius impregnuotas alijošiaus ekstraktu, kad saugotų odą nuo sudirginimo bei užtikrinta kvapo kontrolę iki 12 valandų.

„Tinkamiausią priemonę sau reikia prisitaikyti bandymo būdu, tačiau net ir turint šlapimo nelaikymo problemą, aktyvus žmogus gali jaustis patogiai. Sauskelnės, sauskelnės-kelnaitės, įklotai, paklotai ir kitos priemonės yra kompensuojamos ligonių kasų, tereikia nustatyti diagnozę pas šeimos gydytoją“, – teigs L. Lekienė.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“

Parašykite komentarą