Kompiuteris Unsplash
Švietimas

Internetas pakeitė mokymosi būdus

Kai prieš trejus metus prasidėjus pandemijai vaikams teko persikelti mokytis į namus, adaptacija ilgai neužtruko – daugelis šiuolaikinių tėvų ir vaikų jau žinojo kaip naudotis svarbiausiomis interneto platformomis. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako, kad jei su tokiu iššūkiu būtume susidūrę prieš kelis dešimtmečius, situacija būtų visai kitokia. Su interneto atėjimu vystėsi ir alternatyvūs švietimo būdai, kurie dabar suteikia galimybę mokytis bet kur ir bet kada, kelti kvalifikaciją ar net keisti profesiją.

Skaitmeninės platformos pakeitė mokymąsi

„Vos per kelis dešimtmečius skaitmeninė revoliucija pakeitė švietimo sistemą ir padarė mokymąsi prieinamesnį, asmeniškesnį ir interaktyvesnį. Iš nelanksčios, nuo vietos priklausomos institucijos švietimas tapo dinamišku, įtraukiu ir nenutrūkstamu procesu. Skaitmeninėje erdvėje dabar galima gauti ne tik papildomų žinių baigiant kursus, bet ir pagrindinį ar net aukštąjį išsilavinimą“, – sako A. Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Pasak jo, skaitmeninės mokymo priemonės vystėsi palengva, o pirmasis toks plačiai panaudotas įrankis atsirado dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1960-aisiais pasirodė kompiuterinė platforma PLATO (angl. „Programmed Logic for Automatic Teaching Operations“), skirta kompiuterizuotam mokymui. Joje buvo pagrindinis kompiuteris, sujungtas su keliais terminalais, leidžiančiais studentams naudotis mokomuoju turiniu ir pratybomis.

Per pastaruosius dešimtmečius mokymasis internete išaugo į kone atskirą industriją, kurios didžiausias pasiūlytas privalumas buvo švietimo ir edukacijos prieinamumas. Dabar vos keliais spustelėjimais besimokantieji gali pasiekti didžiules žinių bibliotekas, kursų medžiagą ir mokslinius straipsnius.

„Internetas nėra priklausomas nuo fizinės buvimo vietos, todėl mokytis galima iš bet kurio pasaulio kampelio. Žinoma, svarbu, kad ryšys būtų kokybiškas ir greitas, o šią realybę dar labiau paskatino mobilusis internetas, ypač 4G, o dabar – ir naujosios kartos 5G ryšys. Tai atveria daugiau durų žmonėms, kurie galbūt neturėjo galimybės naudotis tradicinėmis mokslo institucijomis“, – pastebi A. Lukošius.

Galimybė persikvalifikuoti

Ekspertas sako, kad internete populiarėjant tokioms skaitmeninėms švietimo platformoms, kaip „Coursera“, „Udemy“, „edX“ ar „Khan Academy“, mokymasis tampa lankstesnis ir labiau prisitaiko prie individualių poreikių. Vienas tokių poreikių – interaktyvumas.

„Internetas pakeitė tradicinį pasyvaus mokymosi modelį. Jis skatina aktyvų įsitraukimą naudojant įvairius formatus, įskaitant vaizdo pamokas, interaktyvias viktorinas ir simuliacijas. Diskusijų forumai ir socialinių medijų platformos suteikia besimokantiesiems galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir dalytis žiniomis“, – tikina ekspertas.

Internetas taip pat sukėlė revoliuciją profesinio tobulėjimo srityje. Darbdaviai ėmė vertinti įvairius sertifikatus ir kursus, tad skaitmeninės mokymosi platformos pirmiausia tapo puikiu įrankiu tiems, kurie nori kelti kvalifikaciją esamoje pozicijoje arba išmokti papildomų įgūdžių laisvalaikiui.

„Kitai daliai žmonių tai tapo būdu visiškai keisti specialybę ir persikvalifikuoti – kadangi mokytis galima laisvalaikiu, žmonėms nebereikia mesti esamo darbo tam, kad galėtų lankyti paskaitas ir mokytis naujų įgūdžių“, – sako A. Lukošius.

Prieinama ir Lietuvoje

Tokių virtualių mokyklų ar mokymosi platformų pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Nuotolinio pagrindinio ugdymo organizavimu neretai užsiima privačios mokyklos, įvairius kursus ar virtualias mokymosi aplinkas siūlo ir tokios platformos, kaip „Emokis“ ar „eMokymai“, specializuotus kursus teikia „Code Academy“, taip pat Vilniaus Universitetas ir kitos aukštojo mokslo įstaigos.

„Europoje galima rasti įvairiausių internetinio mokymosi platformų, kurios lygiai taip pat prieinamos ir lietuviams. Štai Jungtinėje Karalystėje sukurtas „The Open University“ siūlo platų bakalauro ir magistrantūros studijų programų spektrą, o Europos Sąjungos finansuojama platforma „eTwinning“ turi ir adaptaciją lietuvių kalba“, – vardija A. Lukošius.

Parašykite komentarą