Alijevas
Žmonės

Į statybų verslą pasinėręs buvęs krepšininkas R. Alijevas: „Jei atsukčiau laiką atgal“

Buvęs profesionalus krepšininkas Rolandas Alijevas jau kuris laikas retai matomas viešumoje. To priežastis – kardinaliai pasikeitęs gyvenimas ir sporto vietą užėmusi nauja veikla. Rolandas jau trejus metus vadovauja statybų įmonei, pilnai pasinėręs į šią industriją, tačiau pagalvojęs apie praeitį, pripažįsta, jog galėdamas atsukti laiką, daug ką darytų kitaip.

Šeštadienio popietėmis prie televizoriaus ekranų žiūrovus vėl kvies ketvirtajam sezonui sugrįžusi „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“, kur uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje jau žinomi ir nauji prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šios savaitės laidos herojus – buvęs krepšininkas Rolandas Alijevas, kuris baigęs profesionalią sportininko karjerą, ėmėsi naujų veiklų, pasinerdamas į statybų verslą. Vyras jau trejus metus vadovauja statybų įmonei „Stato Broliai“ ir nors pasakoja verslininko gyslelę savyje atradęs seniai, šis sektorius padovanojo aibę kitų iššūkių.

„Krepšininkas statybų versle, tai, turbūt, retas atvejis, tiesa sakant, net negalėjau pagalvoti, jog gyvenime eisiu į statybų verslą, to neplanavau ir apie tai nesvajojau, tiesiog toks likimas, taip susiklostė situacija. Šioje veikloje susiduri su daug dalykų, su žmonėmis, su kitu intelektu, kitu požiūriu į gyvenimą, susiduri su nusivylimais. Bet viskas priklauso nuo žmogaus, kaip jisai reaguoja į situacijas, gali būti jautrus, nemiegot naktimis, priimti spontaniškus sprendimus, tačiau mano požiūris kitoks. Aš esu ramaus būdo žmogus, neapsikraunu, žinau, jog bet kokia situacija vienokiu ar kitokiu būdu išsispręs ir kitaip negalės būti“, – laidoje pasakos pašnekovas.

Nors nekilnojamasis turtas – svyruojanti sritis, o statybų verslas – nenuspėjamas bei pilnas prie bankroto privedančių veiksnių, Rolandas apie rinką kalba ramiai. Jis taip pat ragina ir kitus siekti savų svajonių, savų tikslų, neatidėlioti jų į gražesnį rytojų, o to, ko norisi – imtis čia ir dabar, surandant būdų, kaip įveikti iškilusias kliūtis.

„Laikausi požiūrio, jog nieko nėra neįmanomo. Žmonės bijo startuoti, nes nežino kaip pradėti, neturi lėšų tam, taupo pinigus mokymams ir savo svajonę vis atideda. O aš manau, kad reikia dabar startuoti, nelaukti, ieškoti būdų, galbūt nuėjus į mokymus prašyti jų į skolą, galbūt vėliau atidirbti, tačiau reikia kalbėtis, klausti ir parodyti norą mokytis“, – tikina Rolandas.

Kalbėdamas apie savo profesinio kelio besikeitusias kryptis, žinomas vyras atvirauja, jog turėdamas galimybę atsukti laiką atgal – daug ką darytų kitaip. Tačiau viskas tik dėl to, jog per sukauptą patirtį ir išmoktas pamokas, ateina brandesnis suvokimas, leidžiantis pažvelgti į savo paties kadaise padarytas klaidas.

„Žiūrint į krepšinio sferą, būčiau viską daręs kitaip, būčiau šimtą kartų rimčiau žiūrėjęs į sportą, būčiau daugiau valandų praleidęs treniruotėse, po jų – mažiau dėmesio skyręs moterims, daugiau sportui, į kitus klubus važiuočiau. Taip pat ir versle, bet tai normalu, nes su šiandienos protu, visiškai kitaip mąstytum, jeigu kas sugrąžintų metus. Tad būtų kvaila pasakyt, jog nieko nekeisčiau“, – prisipažins Rolandas.

Kita laidos tema: Marokas įkvėpė interjero dizainerę tapyti

Dar besimokydama mokykloje Donata Liaukevičienė nusprendė, jog nori tapti interjero dizainere. Pabaigusi studijas, savo veiklą ji ėmė vystyti Maroke, o ten likimas sudėliojo viską taip, kad moteris atrado dar vieną mylimą aistrą – tapybą.

„Marokas buvo trumpos kelionės su draugėmis idėja, sutikti ten naujuosius metus, bet ištiko meilė ir pasilikau kiek ilgiau. Eigoje susimąsčiau, jog reikėtų kažką pradėti, visgi esu pabaigusi interjero dizaino studijas, tačiau tiek kalbos barjeras, tiek patirties trūkumas mane stabdė, o tuomet po ranka pasitaikė drobė. Marokas mane įkvėpė, spalvos, raštai, tų paveikslų su laiku daugėjo, jie gražėjo ir ratas užsisuko“, – savo istorija laidoje dalinsis moteris.

Grįžusi iš Maroko, Donata vėl nėrė į interjero dizaino sritį, tačiau šalia to paveikslų tapyti nenustojo. Pradžiai menininkė tą darė dėl savo malonumo, kol vėliau tai tapo pagrindine veikla, kuri padėjo moteriai pragyventi, kol ji įsitvirtino interjero dizaine.

„Iš tiesų yra didelė paklausa, buvo momentas, kuomet net nesuspėjau tapyti mėnesio laike. Tačiau šiai dienai, kai daugiau išsigryninau link kur noriu eiti, kokia mano idėja, šiek tiek sustabdžiau savo veiklos viešinimą, nes buvo etapas, kuomet paveikslai būdavo užsakomi į priekį, o aš norėjau, jog žmogus atėjęs ir pamatęs, tik tada sugalvotų, jog jam tinka, patinka ir jis tai norėtų įsigyti“, – pasakos savo parodai besiruošianti menininkė.

Kita laidos tema: nuo baltos mišrainės iki prabangaus restorano

Kaunietis Laurynas Šauklys kone 30 metų praleido virtuvėje, stebėdamas savo tėvų maitinimo įstaigos verslo užkulisius, kol ir pats nusprendė įgyvendinti savo svajonę. Taip prieš šešerius metus Kaune atidarė duris restoranas „Laurus“, o neseniai ir antroji to paties restorano vieta šalia Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, geriau žinomos, kaip Soboras.

„Dažnai juokauju, jog visa mano vaikystė praleista pjaustant morkas ir bulves baltai mišrainei, tačiau tų darbų mačiau visokių: nuo indų plovimo, pagalbos virtuvėje, iki bendravimo su klientais ar renginių organizavimo. Kitų užkulisių aš nelabai pažįstu, o galbūt ir genuose tai užkoduota, nes močiutė buvo populiari tortų kepėja, ką tęsė mama. Aš šioje srityje užaugau ir visą tai matydamas, pajaučiau, kad sugebu tai gerai daryti“, – laidoje pasakos Laurynas.

Iš tėvų restoranų savininkas išmoko auksinės taisyklės, jog su darbuotojais reikia elgtis kaip su šeima, nes kai virtuvėje skamba juokas, tik tada gali išgauti gerą rezultatą. Visgi, pašnekovas pripažįsta, kad maitinimo paslaugų versle romantikos nėra daug, bet kitoje srityje jis paprasčiausiai savęs niekuomet neįsivaizdavo.

„Pirmojo restorano konceptas labai paprastas – dirbam dienos pietų variantu, o visu kitu metu esam užsakomasis restoranas, tačiau padarėme maksimaliai gražias erdves, jog žmonės čia norėtų švęsti, stengiamės suteikti didelį paketą paslaugų, nuo individualaus meniu, iki dekoro ar konditerijos. Tačiau klientai vis skambindavo, norėdami rezervuoti staliukus vakarais, todėl vis mąsčiau, kaip tą jų norą išpildyti, ilgai ieškojau patalpų, kurias galiausiai suradau Laisvės alėjoje“, – apie savo veiklą kalbės Laurynas.

„Gyvenimas versle“ – jau ketvirtąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Parašykite komentarą