Miestas

HempCup: inovatyvaus verslo idėja gimusi iš meilės gamtai

Startuolio „HempCup“ idėją padiktavo noras išsaugoti miškus, mat, kaip rodo tyrimai, didžiausia pagalba miškams yra medienos paklausos mažinimas, o daugiausia jos sunaudojama kasdieniams trumpalaikiams produktams – vienkartinei tarai ir pakuotėms. Galimybių didinti savo įgyvendinamos idėjos efektyvumą, megzti partnerystes bei pritraukti investicijas komanda ieškojo ir žinių sėmėsi dalyvaudami Kauno mokslo ir technologijų parko programoje EVOLUT 4.0.

Remiantis statistikos duomenimis, vien Lietuvoje gerdami karštuosius gėrimus iš vienkartinių puodelių kasmet „suvartojame“ net 15 tūkst. medžių – jie paprasčiausiai iškeliauja į šiukšliadėžes. Daug metų ekologija besidomintis, kanapių dalių apdirbimo fabriką kuriančios ir įvairius produktus iš kanapių dalių gaminančios įmonės „Kanapiniai sprendimai“ vadovas Andrius Ramonas pasiūlė alternatyvą – vienkartinių ir daugkartinių indų gamybai naudoti kanapių pluoštą bei spalius.

Ilgas kelias iki sėkmės

Jau šiemet ketinama pradėti spausdinti vienkartinius puodelius iš aplinką tausojančios ir reikiamomis atsparumo savybėmis pasižyminčios biomasės. „Nors judame lėčiau, nei norėtume, kantriai artėjame prie savo tikslo – masinės vienkartinių ir daugkartinių maisto bei gėrimų pakuočių iš vietinių žaliavų gamybos, – apie per trejus metus padarytą startuolio „HempCup“ pažangą pasakoja vienas iš jo įkūrėjų, komunikacijos specialistas Antanas Valčiukas. – Jau turime veikiančius pirminių ir antrinių žaliavų perdirbimo procesus bei galime gaminti nedidelius kiekius įvairių mechaninių savybių bioplastikų bei biokompozitinių medžiagų.“

Jam antrina A. Ramonas, neslėpdamas, jog kelias nueitas iki sėkmės yra ilgas. „Jaučiamės po truputį išeinantys iš eksperimentinės fazės ir pradedame ruoštis gamybai. Nors ir atrodo, kad radus vieną atsakymą kaskart kyla daug naujų klausimų, bet galime atsargiai teigti, kad netrukus būsime pasiruošę transformuoti ant naftos pamatų pastatytą linijinę plastikų pramonę į žiedinę ekonomiką palaikančią, vietinėmis biožaliavomis varomą sistemą, kur galėsime kontroliuoti visą produktų gyvavimo ciklą: nuo žaliavos auginimo iki perdirbimo“, – sako  A. Ramonas.

3D technologijomis spausdinama biomasė

Ieškodami sprendimo startuolio kūrėjai išbandė aibę įvairių gamybos procesų, taikomų skirtingos paskirties medžiagų gamybai. Naudodami karšto preso metodą dabar jie gali gaminti įvairių formų gaminius iš kanapių pluošto, sutvirtinto celiuliozės pagrindo polimerais, kurie yra ne tik draugiški gamtai, bet ir labai patvarūs, o jų mechaninės savybės mažai kuo nusileidžia stiklo pluošto kompozitams.

„Dabar daugiausia dirbame su kita kompozitine medžiaga, gaunama maišant smulkintas kanapių dalis su plastiku, gaminamu iš krakmolo. Šios sudėties kompozitą pasirinkome dėl jo savybių, leidžiančių apdoroti šią medžiagą su rinkoje plačiai paplitusia įpurškiamojo formavimo (injection molding) bei 3D spausdinimo įranga. Labai džiaugiamės, kad protingai pasirinkę sudedamąsias dalis sugebėjome sumažinti žaliavos kainą iki dabar rinkoje pigiausiu laikomo, todėl plačiausiai naudojamo PP (polipropeleno) granulių kainos. Tikimės laikui bėgant pakeisti krakmolą į kitą sudėtinę dalį, nes manome, kad naudoti maistą ar tai, kas galėtų būti maistas, ne pagal paskirtį nėra gerai“, – pasakoja A. Valčiukas.

Patirties sėmėsi Kaune

Vos pradėję plėtoti projektą, Antanas ir Andrius tvirtino, kad jų tikslas ne greitai ir kuo paprasčiau gauti kuo didesnį pelną, bet sukurti ilgalaikę vertę teikiantį, tvarų ir bendruomenę įtraukiantį verslą. Todėl startuolis nuolat stengiasi ieškoti bendraminčių, dalytis idėjomis bei rasti būdų, kaip jas įgyvendinti kartu. Viena iš tokių galimybių jiems tapo Kauno mokslo ir technologijų parko (MTP) verslo pre-akceleravimo programa EVOLUT 4.0.

„Dalyvauti programoje EVOLUT 4.0 norėjome pirmiausia todėl, kad ją kuruoja Kauno technologijos universitetas (KTU), o mes nusprendėme, kad mums, vilniečiams, ryšys su Kaunu ypač svarbus. Kodėl? Nes matome Kauną kaip Lietuvos pramonės ir pramoninių technologijų centrą. Kaune yra daug stiprių gamybos įmonių, vienaip ar kitaip susijusių su KTU, todėl nuoširdus bendravimas su programos lektoriais ir universiteto darbuotojais mums labai palengvina partnerių paiešką“, – sako startuolio „Hemp Cup“ komanda, pabaigusi trečiąjį EVOLUT 4.0 ciklą ir kartu su grupe kitų dalyvių pristačiusi savo sprendimą tarptautinei rizikos kapitalo investuotojų bei antreprenerystės ekspertų komisijai.

Naujasis biokompozitas jau sėkmingai išbandytas gamybos įmonėje, kurios specializacija – plastikinių elementų gamyba, rastas įrangos tiekėjas Šveicarijoje, sutikęs standartinę su PP plastiku dirbti skirtą įpurškiamojo formavimo įrangą pritaikyti šiai lietuvių pasirinktai medžiagai. Startuolio komanda tikisi, kad iki vasaros pabaigos jau bus parengta sąmata ir investicinis projektas su tiksliais gamybos kaštų bei pajėgumų skaičiavimais.

Parašykite komentarą