Keramikės Vilijos Kinderavičiūtės autorinė ekspozicija „Tuolaik ir nūnai“ atidaryta galerijoje „Aukso pjūvis“ pasižymi savita meninių vaizdinių kalba. Stilistiniais ir technologiniais sprendimais dėmesį atkreipiantys kūriniai liudija itin jautrų menininkės santykį su ją supančiu pasauliu.
Skirtingais kūrybos laikotarpiais rankomis lipdytus kūrinius vienija monumentali formų raiška, saikinga glazūrų skalė. Koncentruota menine kalba ji kuria pasaulį, kuriame vyrauja gamtos formų sukelti vaizdiniai, o į juos žvelgiama tiek makrokosmine, tiek mikrokosmine prasme.
Jau ankstyvojo kūrybos periodo darbuose įžvelgiame sąsajas su gamta, kuri palaipsniui plėtė menininkės patyrimo erdves atverdama estetinės pajautos platybes. Ir vėlesnių metų kūryboje ji nuosekliai gilinasi į žmogaus ir tikrovės tarpusavio santykį, kūriniuose juos susiedama su gamtos pasaulio įvairove.
Nuo vaikystės lydėjęs polinkis minkyti molio masę, dar besimokant mokykloje aplankytas Kauno „Dailės“ kombinatas, nulėmė tolesnį keramikai pašvęstą kelią. 1987 m. baigusi Lietuvos valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje keramikos studijas ji visa esybe pasinėrė į kūrybos pasaulį. Dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienio šalyse, kur vertintojų dėmesį atkreipia skulptūrine kūrinių raiška, subtiliu medžiagos pajautimu, autorinių masių naudojimu.
Žmogaus ir tikrovės tarpusavio santykio prasmės paieškas kūryboje sustiprino ir keliolika metų praleistų Londone, kur apsilankymai parodose, galerijose praplėtė vaizduotės akiratį ir paskatino meninės raiškos kitimą tolesniame kūrybos kelyje.
Parodoje „Tuolaik ir nūnai“ eksponuojami kūriniai nors sukurti skirtingais laikotarpiais, juos jungia meninis įtaigumas, minties krūvis ir dėmesys technologiniams sprendimams. Keramikė dažniausiai naudoja akmens masę išbandydama įvairias technologijas, skirtingų temperatūrų degimus. Išskirtinis amato įvaldymas jai leidžia ieškoti įdomesnių plastikos sprendimų, sudėtingesnių idėjos realizavimo formų.
Idėjas kūriniams dažniausiai padiktuoja susitikimai su gamta, pvz., kompozicijas „Mylėk artimą kaip save patį“ (2019 m.) įkvėpė pasivaikščiojimas po Pažaislio mišką, dekoratyvinės vazos „Rytas prie jūros“ (2017 m.) dekorą – Baltijos pajūryje bangų plaunamų akmenėlių įvairovė. Tuo tarpu kūrinys „Anapus“ (2018 m.) tiek forma, tiek balta glazūra primenantis kriauklę tarsi nukelia į žmogaus sielos keliones, primindamas gyvenimo trapumą ir laikinumą. Prasmės paieškos ženklios ir naujausiuose kūriniuose „Kontempliacija“ I, II (2020,2021 m.), išsiskiriančiuose įtaigia plastine išraiška. Monumentalių formų, didelių apimčių keramikos kūriniuose, lipdytuose juodų ir baltų akmens masės juostelių pynimu, įžvelgiame autorės susitelkimą į savo vidinį pasaulį ir žvilgsnį į visuminę tikrovę.
Parodą „Tuolaik ir nūnai“ vienija emocinė išraiška, kuri paliečia ir kviečia stabtelėti prie įtaigių, savitu kūrybiniu braižu pasižyminčių kūrinių.
Paroda veikia iki 2022 m. kovo 29 d.
