Žmonės

Grįžti į Kauną paskatino modernios klinikos pasiūlymas ir namų ilgesys

Kai 2011-taisiais du jauni Lietuvos medikai išvyko atlikti internatūros į Aacheno universitetinę ligoninę Vokietijoje, abu aiškiai žinojo: vykstame mokytis ir tobulėti, o vėliau – būtinai grįšime. Tačiau užtruko beveik dešimtmetį, kol plastikos chirurgas dr. Justinas Grašys su savo sutuoktine, kardiochirurge Agne, ryžosi palikti puikiai susiklosčiusią vokišką karjerą ir grįžti namo – į Kauną. Nuo šio rudens Justinas prisijungė prie vienos didžiausių grožio klinikų Baltijos šalyse „Fi Clinica“ komandos.

Kaune augęs ir mokęsis Justinas Grašys baigė 4-tąją vidurinę mokyklą – dabartinę Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją, kur teko krimsti sustiprintą vokiečių kalbą ir biologiją – disciplinas, neabejotinai turėjusias įtakos tiek būsimo mediko profesiniams pasirinkimams, tiek lemtingiems karjeros posūkiams. Beje, kad savo ateitį norėtų sieti su medicina ir konkrečiai su plastikos chirurgija, vaikinas suprato gan anksti.

„Pirmas kontaktas su plastikos chirurgija buvo per kolegas Vygintą Kaikarį ir Martyną Norkų. Jau būdamas studentas nuo antrojo kurso gavau pasiūlymą asistuoti operacijose – palaikyti kablius, pasimokyti stabdyti kraujavimą, pastebėti operacijas. Aišku, nedvejodamas tuo pasiūlymu pasinaudojau ir nuo tada viskas prasidėjo,“ – prisimena pradžią medicinos mokslų daktaras.

Besimokydamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, Justinas dar spėjo sudalyvauti ERASMUS studentų mainų programoje ir metus laiko studijuoti Čekijoje.

„Nebijojau išvykti, atvirkščiai, visada norėjau semtis kitų šalių patirčių ir žvelgti plačiau. Tad artėjant internatūrai, pradėjau dairytis sau vietos anapus Lietuvos. O kadangi mokykloje buvau puikiai išmokęs vokiečių kalbą, tai su tuometine drauge – dabartine žmona – pasižiūrėjome, kad būtų visai įdomu pasiieškoti internatūros vietos Vokietijoje, turinčioje per 30 universitetinių ligoninių. Visoms joms ir parašėme – o nukeliavome į tą, iš kurios pirmosios gavome atsakymą,“ – pasakoja J. Grašys.

Čia, RWTH Aacheno universitetinėje ligoninėje, prabėgo ne tik internatūros, bet ir rezidentūros metai, o 2017 m. buvo apgintas ir Justinui suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Jis yra ir bene vienintelis gydytojas Lietuvoje, išsilaikęs Europos plastinės chirurgijos gydytojo egzaminą FEBOPRAS.

„Šioje ligoninėje susipažinau ir artimai susidirbau su profesoriumi, medicinos mokslų daktaru Norberto Pallua. Tai visame pasaulyje garsus specialistas, buvęs Europos plastinės chirurgijos bendruomenės prezidentas, gebėjęs labai dalykiškai žvelgti į savo profesiją. Rinkdamasis komandą, profesorius visų pirma žiūrėjo ne iš kur tas žmogus atvykęs, bet ar jam tinkamas. Todėl kolektyvas buvo labai tarptautinis: turėjau kolegų ir iš Artimųjų Rytų, ir Azerbaidžano ar Graikijos,“ – prisimena Justinas, pridurdamas, kad bendradarbiavimas su profesoriumi tęsėsi ir šiam baigus darbą klinikoje. Įkūręs savo privačią kliniką Duseldorfe, profesorius pakvietė lietuvį dirbti kartu su juo.

Lemiamas taškas: dabar – arba niekada

Tiesą sakant, būtent sklandžiai besiklostanti karjera, įdomūs ir visomis prasmėmis auginantys darbai su aukščiausio lygio specialistais, kelionės po pasaulį plečiant savo profesinių galimybių ribas vertė vis toliau nustumti mintis apie grįžimą į tėvynę. Net ir žinodamas, kad Lietuvoje jo laukia patrauklūs darbo pasiūlymai vietos grožio plastikos chirurgijos klinikose, lemiamo taško svaiginančiame savo karjeros greitkelyje Vokietijoje plastikos chirurgas dėti neskubėjo.

Vis dėlto, pasak Justino, paskutiniu lašu, persvėrusiu apsisprendimo svarstykles Lietuvos naudai, tapo šeimyniniai pokyčiai – gimusi dukra: „Tik pradėję auginti vaiką supratome, kad vis dėlto Vokietijoje esame vieniši. Neįtikėtina: atrodytų, turime ir draugų, ir kolegų, ir aplinka mus puikiai priėmė bei asimiliavo, tačiau mes viduje taip, matyt, ir likome iki galo nepritapę. Labai trūko artimųjų. Pristigome lankstumo, ypač pamatę, kaip sunku toje šalyje rasti auklę. Pagaliau, pradėjome po truputį keisti savo pasaulėžiūrą ir supratimą, kas vis dėlto yra ta gyvenimo kokybė ir kaip norėtume jį gyventi. Dukra buvo tas paskutinis postūmis, reiškęs: dabar – arba niekada. Kaip paliudijo vietos emigrantai, taisyklė labai paprasta:  jeigu liksi čia iki vaikai pradės eiti į mokyklą, tai liksi amžinai“.

Justinas juokiasi, kad kartais jautęsis „pernelyg lietuvis“ – na, kad ir dėl jį nuolat trikdžiusio per didelio regione gyvenančių žmonių tankio (perpus mažesniame nei Lietuvos plote ten gyvena 18 milijonų gyventojų!).

„Žinote, sugrįžęs supratau, kad Lietuvoje net ir susiraukę žmonės, ir tas nuolat apsiniaukęs dangus – man mieli. Jau nekalbant, kad čia – šeima ir draugai, visa socialinė terpė, kuri labai artima,“ – priduria į Kauną sugrįžęs gydytojas.

Pastebi ryškius teigiamus pokyčius

Sprendimą grįžti gerokai palengvino ir gautas pasiūlymas dirbti vos prieš metus Kaune duris atvėrusioje, vienoje didžiausių ir moderniausių klinikų Baltijos šalyse „Fi Clinica“. Čia suburtas 120 žmonių kolektyvas, o 2 800 m2 plote sukurta aukščiausius europinius standartus atitinkanti infrastruktūra, kokios, klinikos akcininkų tvirtinimu, analogo Europoje dar reikėtų gerai paieškoti.

Vis dėlto didžiausias klinikos turtas – suburta aukščiausio profesionalumo ir didžiulės meistrystės komanda. Kaip yra sakęs vienas iš „Fi Clinica“ investuotojų, verslininkas Robertas Jocius: „Smagu matyti, kad geri specialistai ne tik išvažiuoja iš Lietuvos, bet ir vis dažniau į ją sugrįžta, parsiveždami patirties, kontaktų ir užsitarnautą vardą. Tokie žmonės padeda užsienio klientams atrasti ne tik mūsų kliniką – bet ir Kauną.“

Tuo tarpu Justinas sakosi profesiniu požiūriu pradėjęs dirbti Lietuvoje pokyčių nepajutęs: aptarnavimas, aplinka, įranga ir procesai modernioje „Fi Clinica“ praktiškai nesiskyrė nuo tų, kurie buvo įprasti dirbant Vokietijos privačioje klinikoje.

„Pačiam kiek netikėta, bet šiuo metu dauguma mano pacientų – iš Lietuvos. Nors lyg ir mūsų rinkoje nesu nei populiarus, nei žinomas. Tad esu maloniai nustebintas tokio šilto sutikimo gimtinėje,“ – šypsosi gydytojas.

Malonią staigmeną po dešimtmečio sugrįžusiam kauniečiui pateikė ir pats miestas: Justinas sako pastebintis, kaip stipriai į gera pasikeitė tiek Kaunas, tiek visa šalis.

„Čia turbūt kaip svetimi vaikai auga greičiau, taip ir nebuvęs šalyje dešimtmetį geriau matai, kokie teigiami ir džiuginantys pokyčiai jau įvyko. Žinoma, kad dar liko daug nuveikti, bet pati bendra tendencija ir kryptis nuteikia optimistiškai,“ – sako į gimtinę sugrįžęs plastikos chirurgas, pridurdamas, kad jei kažkada norėjosi sakyti „čia niekada niekas nepasikeis“, tai šiandien akivaizdu, kad  šalis JAU pasikeitė ir toliau aktyviai keičiasi.

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

 

Parašykite komentarą