Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui trečiadienį bendru sutarimu pritarus privalomam nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymui mokyklose, šio komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata teigia, kad ruošiama bendrojo ir vidurinio mokslo pertvarka bus kaip įžanga į privalomą karinę tarnybą.
„Moksleiviams nuo 5 iki 12 klasių greičiausiai bus privalomas patriotinis ir pilietinis ugdymas – mokymai nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimais. Vadinasi, visą šalies švietimo sistemą pakreipiant į privalomosios karo tarnybos perspektyvą, tai bus de facto pasiruošimas visuotinei karo prievolei“, – aiškina R. Lopata.
Nuo 2017 m. patriotinis ir pilietinis ugdymas Lietuvos mokyklose yra pasirenkamasis dalykas.
2020 m. Liberalų sąjūdžio rinkimų programoje tarnyba kariuomenėje įvardyta ne kaip prievolė, o kaip galimybė: „Karo prievolė išlieka garbinga pareiga ir būtinybe.“ Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, pasikeitusi geopolitinė tikrovė ir Rusijos grėsmė verčia permąstyti pagrindinius programinius postulatus – ir ne tik liberalams.
„Įvykiai po vasario 24 dienos siūlo galvoti apie visuotinę karo prievolę. Apie ją svarstys ir liberalai – patys iššūkiai pasaulyje verčia tai daryti. Visų partijų rinkimų į Seimą programos daugeliu aspektų jau senstelėjo, todėl rinkiminių programų peržiūrą diktuoja pats gyvenimas“, – sako E. Gentvilas.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad dar šių metų vasario pradžioje netgi kairiosios partijos, kaip Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, priešinosi karinių išlaidų didinimui, tačiau po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos ėmė keisti savo nuomonę. „Dabar pats laikas visoms partijoms permąstyti savo programas ir pasirengti artėjantiems saugumo ir gynybos iššūkiams“, – teigia E. Gentvilas.
Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Nacionalinės darbotvarkės projektą – Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Šiuo metu šalies parlamente taip pat kuriamas Nacionalinis partijų susitarimas, apimantis du bazinius nacionalinio saugumo ir krašto gynybos elementus – karinį ir pilietinį.
