Didžiausias Kauno mieste atvaizduotas lietuvių tapytojo, grafiko ir scenografo Adomo Galdiko (1893 – 1969) darbas.
Šio pastato fasadas atkartoja susuktą 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Verslo centras dėl savo unikalaus išorės dizaino yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas.
Tai ypatinga stiklų marginimo technologija pagaminti fasado stiklai. Gamybos eigoje stiklas padengiamas emaliu, kuris kaitinant virsta keramika. Tad stiklai nėra apklijuoti arba paprastai nudažyti. Tai – ilgaamžė technologija. Toks stiklų marginimo būdas Lietuvoje pirmas ir unikalus: netgi už Lietuvos ribų pastatų fasadai taip dengiami retai. Vitražas padarytas taip, kad visiškai netrikdo šviesos patekimo į vidų, tai nesukelia nepatogumų viduje dirbantiems žmonėms.
Verslo centro „1000“ dizainas buvo atrinktas iš beveik 25 variantų. Tuomet, kai buvo renkamas ir tvirtinamas šis sprendimas, Lietuva svarstė prisijungimo prie euro zonos galimybes, todėl projekto autoriams iškilo mintis – galbūt Lietuva jau nebeturės savo nacionalinės valiutos, įvesdama eurus. Buvo ilgai svarstoma, ką pasirinkti – monetos, ar banknoto atvaizdą.
Analizuojant ir studijuojant Lietuvos pinigų istoriją, buvo surasta 1924 m. dailininko Adomo Galdiko sukurta 1000 LT banknoto kupiūra. Buvo gautas Lietuvos banko leidimas panaudoti šio banknoto kopiją, įrengiant pastato eksterjerą kaip vartotojiškos kultūros simbolį.
Projekto įgyvendinimas nebuvo paprastas, statybos truko 4 metus. Dėl išskirtinės stiklo dekoravimo technologijos kreiptasi pagalbos į olandų architektą Robą Borgmaną, kuris specializuojasi fasadų dekoravimo technologijų srityje.
Šaltinis: „Kauno detalės“
