Audrius Kikutis 2
Naudinga žinoti

Energetinis tvarumas buityje – sprendimai, kuriuos pasirenka vis daugiau lietuvių

Lietuvos gyventojų, pasiryžusių investuoti į saulės elektrines ir aplinkai draugiškas transporto priemones – vis daugėja. Pasak Energetikos ministerijos, prognozuojama, jog 2030 m. kas trečias namų ūkis savo elektros energijos poreikiams užtikrinti naudos atsinaujinančią energiją. Apie tai lemiančius veiksnius, investicijų atsiperkamumą ir ko reikia norint elektromobilį įkrauti iš saulės pagamintos elektros, pasakoja įmonės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys. Taip pat, ką reikėtų žinoti apie šių įrenginių apsaugos galimybes dalinasi „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas Audrius Kikutis ir atskleidžia, kokie atvejai nėra laikomi draudžiamaisiais.

Išaugusi paklausa

Priežasčių, skatinančių gyventojus įsirengti saulės elektrines, yra kelios, tačiau viena pagrindinių – tai galimybė sumažinti sąskaitas už elektros energiją. P. Gūžys akcentuoja, jog staiga išaugusi saulės elektrinių paklausa ir yra padidėjusių elektros kainų rezultatas, o šiomis dienomis įgyvendinti saulės elektrinių įrengimo idėjai gali prireikti net iki aštuonių mėnesių laikotarpio. Nepaisant ilgesnės trukmės, Aplinkos projektų valdymo agentūra vis dar aktyviai vykdo saulės elektrinių įrengimo skatinimo ir kompensavimo projektą, kuriam yra skirta net beveik 30 mln. Eur.

„Yra daugybė niuansų, kuriuos būtina įgyvendinti norint ne tik įsirengti saulės elektrines, tačiau ir gauti kompensaciją. Kilus tokiai idėjai tenka rasti tiekėją, įgyvendinti projektą bei jį priduoti Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri yra atsakinga už kompensacijos suteikimą. Vis dėlto tinkamai suvaldžius projekto įgyvendinimą bei iš anksto atidžiai suplanavus visą procesą, galutinį rezultatą galima pasiekti ir greičiau“, – teigia P. Gūžys.

Investicija, kuri laikui bėgant atsiperka

            Investicijos, kurias gyventojai skiria saulės elektrinių įrengimui priklauso nuo to, kokio dydžio bei galingumo infrastruktūrą yra planuojama įrengti. P. Gūžys pastebi, jog dažniausiai gyventojai renkasi įsirengti nuo 8 kW iki 10 kW galingumo saulės elektrines, kurioms prireikia apie 9 – 12 tūkst. eurų investicijos. Valstybės teikiamos kompensacijos leidžia susigrąžinti 323 Eur už kiekvieną įrengtą saulės elektrinės kilovatą.

            P. Gūžys akcentuoja, jog prieš pradedant formuoti saulės elektrinių įrengimo projektą yra be galo svarbu įsivertinti elektros vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, jeigu namuose yra poreikis kiekvieną dieną įkrauti elektromobilį, reikia į tai atsižvelgti ir prie numatytos saulės elektrinės galios pridėti papildomus 3 – 5 kW. Beje, galingesnės infrastruktūros įrengimas nereiškia didesnės kompensacijos dalies, valstybės parama skiriama iki 10 kW galios elektrinėms. Nepaisant to, saulės elektrinių įrengimui skirta investicija su valstybės teikiama kompensacija šiomis dienomis atsiperka ypač greitai – vos per 3 – 5 metus.


Efektyvesnis energijos panaudojimas

Saulės elektrinės investicinė grąža tampa dar spartesnė jeigu buityje atsiranda ir elektrinė transporto priemonė, reguliariai įkraunama namuose. Pasak P. Gūžio, pastaruoju metu žmonės ypatingai domisi elektromobilių įkrovimui skirtų stotelių prijungimu prie saulės elektrinių. Šis sprendimas tampa finansiškai naudingiausias, kuomet elektromobilis yra įkraunamas dienos metu, kai pagaminama elektros energija yra sunaudojama iškart. Taip nereikia papildomai mokėti už jos pasaugojimą bendrame ESO tinkle.

Verta paminėti ir tai, jog techninis stotelės prijungimas prie saulės elektrinių nėra niekuo išskirtinis ir gali būti įgyvendinamas naudojant specialiai tam pritaikytą įrangą.

„Tereikia įsitikinti, jog pasirenkama įkrovimo stotelė turi įdiegtą dinaminio galios valdymo funkcionalumą, kuris padeda bendrai sistemai reaguoti į besikeičiančias elektros apkrovas namuose. Žinoma, elektromobilius galima įkrauti ir naudojant įprastą kištukinį lizdą, tačiau tai yra ne tik neefektyvu, bet ir nesaugu“, – sako P. Gūžys.

Infrastruktūros apsauga

Saulės elektrinių bei elektromobilių įkrovimo stotelių populiarumas auga kiekvienais metais, pastebi A. Kikutis. Vis daugiau gyventojų nori pasirūpinti šių inžinerinių įrenginių apsauga.

Dažniausiai žmonės baiminasi gaisrų, galinčių kilti dėl įkrovimo stotelės neteisingo įrengimo kaltės, ar dėl saulės elektrinės sukeltų pastato stogo pažeidimų, neįvertinus pastato konstrukcijos ir atliekant montavimo darbus savarankiškai. Žinoma, geriausias būdas išvengti šių rizikų yra patikėti šių įrenginių montavimą bei priežiūrą specialistams, kurie gali ne tik tinkamai atlikti darbą, tačiau ir iš anksto įvertinti saugumą užtikrinančius veiksnius.

„Energetikos infrastruktūra gali patirti nuostolius dėl staigiai ir netikėtai kilusio gaisro, gamtinių jėgų, vandens užliejimo, vagystės, skilimų ar kitų įvykių nurodytų draudimo taisyklėse. Šių įrenginių savininkai, sudarę pastatų draudimo sutartį, gali išvengti netikėtų finansinių nuostolių. Atkreipiame dėmesį, kad be galo svarbu saulės elektrinę įrengti taisyklingai, nes nutikus nelaimingam įvykiui dėl statybos klaidų ar neteisingo įrengimo, tokių nuostolių draudimas neatlygins ir juos teks padengti pačiam savininkui ar darbus atlikusiai įmonei. Pavyzdžiui, jei saulės elektrinė įrengta ant pastato stogo ir dėl nekokybiško montavimo bus pažeistas stogas, nuostolių neatlyginsime“, – akcentuoja  A. Kikutis.

Prisitaiko prie naujovių

Kartu su besikeičiančiais gyventojų įpročiais bei tendencijomis keičiasi ir draudimo siūlomos paslaugos. Pavyzdžiui, elektromobiliams pritaikant KASKO draudimą yra suteikiama ne tik specializuota pagalba kelyje, pakaitinio elektromobilio suteikimas, tačiau ir įkrovimo stotelių draudimo apsauga. Taip pat, įkrovimo stotelės gali būti draudžiamos ir kartu su nekilnojamojo turto objektu, kuriame jos yra įrengtos. Kol kas statistika rodo, jog šis būdas apdrausti stoteles yra populiaresnis.

Audrius Kikutis teigia, jog tiek saulės elektrinių, tiek ir įkrovimo stotelių atsiradimas Lietuvoje yra gana naujas, todėl ir patikimos statistikos, padedančios sukurti aiškią rizikos vertinimo sistemą, dar nėra. 

„Šie draudimo produktai yra pakankamai nauji, todėl ir išsamios statistikos nėra. Viską vertiname pagal situaciją bei įvairias potencialias rizikas. Žaliosios energijos įrenginių draudimas yra vertinamas individualiai, pagal kliento pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, įrengtos saulės elektrinės galingumą, įrengimo vietą ar pastato tipą“, –  pasakoja pašnekovas.

Parašykite komentarą