Tikslas – ne tik išpopuliarinti enduro sportą tarp Lietuvos moterų, bet vieną dieną ir atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Du ratai, greitis, nenuspėjamos trasos, kliūtys bei dešimtys iš paskos ir priekyje lekiančių varžovų – toks jaunos moters pomėgis greitai virto visą gyvenimą užpildžiusia aistra ir profesija. Šis sportas – išties pavojingas, tačiau suteikia begalinę euforiją, moko siekti užsibrėžtų tikslų ir įveikti sunkumus, sako enduro motociklų sportininkė Raimonda Biguzaitė, socialinuose tinkluose geriau žinoma pseudonimu Raimonda Ray.
Vienos ekstremaliausių varžybų
Enduro varžybos – tai didelės ištvermės reikalaujantis važiavimas trasoje su kliūtimis, kurias įveikti sportininkams reikia aukšto meistriškumo įgūdžių.
„Cross Country“ varžybose startavau pernai, pradėjusi „Pradedančiųjų“ klasėje, kurioje minimalus važiavimas yra vieną valandą, tačiau yra ir kitos klasės, kuriose dalyviai varžosi iki dviejų valandų ištvermės varžybose. Tad po starto sportininkai patiria labai didelį krūvį: važiuoja be sustojimo, kartu su 150-200 dalyvių, varžosi, lenkia, stengiasi išvengti klaidų ir išlaikyti maksimalią ištvermę, kuri dažniausiai lemia pasiektą rezultatą“, – pasakoja Raimonda.
Ji sako, kad šis sportas yra pavojingas, kaip ir dauguma techninių sportų, kuriuose figūruoja variklis ir greitis.
„Motociklų sportas yra vienas pavojingiausių. Nors ir dėvi šalmą, kitas apsaugas, vis tiek kiekvieną smūgį jauti ir sugeri savo kūnu. Reikia gerų įgūdžių ir žinių, gerai „skaityti“ ir matyti trasą, kurioje dažnai būna gilaus smėlio, stačių kalnų, nuokalnių, pelkių, kelmų, rastų, akmenų ir t.t. Gerai neišmanant motociklo valdymo galima gauti traumą, virsti, o iš priekio ir galo nuolat vejasi varžovai. „Cross Country“ varžybose, kurios yra vienos iš sudėtingiausių, dalyvauti tik vos mokant važiuoti motociklu, mano nuomone, būtų tikrai rizikinga“, – teigia sportininkė.
Kad būtų leista dalyvauti tokiose varžybose, reikia įsigyti sportininko licenciją. Taip pat svarbu pačiam suvokti savo galimybes.
„Aš pati iš pradžių važiuodavau žiūrėti varžybas kaip žiūrovė, kad geriau įvertinčiau savo įgūdžius. Kai buvau vos tik pradėjusi treniruotis, varžybose išvydau, kiek daug dar reikės padirbėti, kad galėčiau išvažiuoti į trasą bent jau netrukdydama kitiems dalyviams. Po tam tikro įdirbio pasijutau užtikrinta, ir išvažiavau į pirmąsias varžybas“, – pasakoja motociklininkė.
Boksas, dviračiai ir krepšinis buvo tiesiog per nuobodu
Pasak Raimondos, šiuo metu tarp Lietuvos moterų enduro yra mažai žinoma sporto disciplina. Pernai kai kuriose enduro varžybose Raimonda startuodavo viena su 150-170 vyrų. „Tik vienose varžybose sutikau dar vieną merginą. Šiemet, po ilgos pertraukos, „Cross Country“ čempionate atsirado ir Moterų klasė, kurioje startavo jau 4 moterys. Tad šis sezonas bus gerokai kitoks, ir tai labai džiugina“, – sako motociklų sportą tarp moterų norinti populiarinti R. Biguzaitė.
Raimonda sako, kad pati šiame sporte atsidūrė kiek netikėtai, nors visada buvo šiek tiek patrakusi ir ieškojo veiklos, kuri ją jaudintų.
„Lankiau beisbolą, boksą, krepšinį, įvairius sporto klubus, bėgiojau, myniau dviratį. Bet eiti į treniruotes kiekvieną kartą tingėdavosi – nebuvo, kas taip jaudintų ir trauktų. Baigusi mokyklą, įstojau studijuoti Danijoje, išvažiavau. Po studijų grįžau į Lietuvą. Atostogų metu, viešėdama pas tėtį sodyboje, išbandžiau ten buvusį lengvą motocikliuką, mat mano tėtis su žmona užsiima motociklų turizmu. Niekam nieko nesakiusi atsisėdau, išsibandžiau įvairias rankenėles, pirmu bėgiu pavažinėjau aplink namą, nes nežinojau, kaip įjungti antrą, – juokiasi Raimonda. – Tėtis pamatė, kad parodžiau norą važinėti, tada ėmėme važinėti aplink sodybą kartu. Netrukus išsilaikiau motociklo vairavimo teises.“
Raimonda manė, jog bus smagu važinėtis plentu, keliauti, tačiau greitai tai pasirodė monotoniška, o ir važinėjant miškais tėtis jos nė nebepavydavo, tad paragino kreiptis į trenerius.
„Pirmas mano treneris buvo Balys Bardauskas, kuris važiavo Dakaro ralyje, vėliau – Arūnas Gelažninkas, kuris šiuo metu yra Malle Moto klasės nugalėtojas Dakare. Su tėčiu nupirkome sportinį motociklą, pradėjau intensyviai treniruotis ir viskas taip užsikūrė, jog tai tapo mano didžiausia aistra, kuria gyvenu“, – teigia motociklininkė.
Svajonė – Dakaras
Pasak Raimondos, šiuo sportu galima užsiimti ir kaip hobiu, kuriam labai stipriai neįsipareigojama. Bet pačiai Raimondai tai jau nebėra vien laisvalaikio praleidimo būdas.
„Aš turiu didelę svajonę. Norėčiau tapti pirma moterimi iš Lietuvos arba Baltijos šalių, kuri išvažiuoja į Dakaro ralį. Kelionė iki to yra be galo ilga ir nenuspėjama, tačiau esu labai užsispyrusi ir tuo tikiu. Per savaitę keturis, o kartais – penkis kartus einu į sporto salę, ruošiuosi fiziškai, gilinuosi į motociklo techniką, priežiūrą, dirbu su treneriais“, – pasakoja R. Biguzaitė.
Turėdama ambicingų tikslų, Raimonda daug pastangų deda į tai, kad svajonės taptų kryptingai siekiamais rezultatais.
„Pernai daug laiko skyriau planavimui, sudariau schemą, kaip turiu pasiruošti ir dirbti, kad sumažinčiau traumų riziką, turėčiau gerą fizinę formą, įgyčiau vis daugiau žinių ir tobulėčiau kaip sportininkė. Šį sezoną daug treniruosiuosi: stipriai dirbsiu tiek sporto salėje su fiziniu pasiruošimu, tiek su profesionaliu treneriu Vytautu Buču, kuris yra vienas geriausių šio sporto specialistų Lietuvoje. O kitąmet jau užsispyrusiai sieksiu rezultatų“, – savo planus vardija sportininkė.
Raimonda džiaugiasi, kad šį sezoną jau turi rėmėjus, kurie ja patikėjo ir suteikė galimybes profesionaliai treniruotis, susitelkti į tobulėjimą ir užsibrėžtus tikslus.
„Šis sportas yra brangus. Norėdamas sparčiai tobulėti ir pasiekti rezultatų, negali penkias dienas praleisti biure ir savaitgaliais pavažinėti motociklu – manau, reikia skirti visą savo laiką. Taip pat reikia finansinių investicijų: technika, transportavimas, gedimai, kuras, startiniai mokesčiai, šalmai, apsaugos… visa tai daug kainuoja. Tad iki šio sezono labai atsakingai ruošiausi pristatyti savo viziją ir tikslus potencialiems rėmėjams, ir radau tuos, kurie patikėjo manimi, mano tikslais ir idėja“, – sako mergina.
Šio sezono sportininkės pagrindiniai rėmėjai yra „Telko“, geriau žinomi kaip Castrol automobilių ir motociklų priežiūros produkcijos gamintojai. Pasak Raimondos, Castrol prekės ženklas gerai žinomas pasaulinėje rinkoje, jį galima išvysti visur, net ir Formulėje 1, tad jai tai – didelis pasiekimas. Taip pat merginos ištikimas rėmėjas nuo karjeros pradžios yra tėčio motociklų turizmo įmonė „Rough Travel“.
„Savo kasdienybės motociklų sporte taip pat nebeįsivaizduoju be klubo, kurį atstovauju jau antrą sezoną – „Auto Moto Parkas“. Su klubo nariais visi jau esame kaip šeima, vieni kitus palaikome, dalijamės patarimais, lydime vieni kitus į varžybas. Džiaugiuosi žinodama, kad starto linijoje mane visuomet padrąsins, o finiše pasitiks ir pasveikins, kad ir koks rezultatas bebūtų. Man tai yra be galo svarbu.“
Balandžio 16 d. mergina savo jėgas su kitais dalyviais išmėgins Trakų r., Auto Moto Parke vyksiančiose Lietuvos Cross Country Čempionato ir Taurės II etapo varžybose.
