Švietimas

Ekspertų patarimas panorusiems mokytis ko nors naujo: atkreipkite dėmesį ir į Europos žaliąjį kursą

Ilgai užsitęsęs karantinas atskleidė ir šviesiąją savo pusę: vis daugiau lietuvių pastaruoju metu pageidauja mokytis. Vieniems tai – siekis praplėsti turimas kompetencijas, kitiems – gyvybiškas poreikis įgyti naujų profesinių žinių paaiškėjus, kad ankstesnės darbo vietos nebeliko.

Tačiau ekspertai įspėja, kad šio veiksmo negalima imtis spontaniškai – prieš tai būtina pasidomėti būsimų mokytojų kompetencija bei atkreipti dėmesį į prognozuojamas darbo rinkos tendencijas, nes tam neabejotinai didžiulės įtakos turės Europos žaliojo kurso susitarimas.

Pirmas žingsnis – atidžiai pasirinkti švietimo įstaigą

„Norint tobulintis itin svarbu atsakingai pasirinkti mokymo įstaigą. Sėkmingą karjerą lemia realiai įgytos žinios ir įgūdžiai, o ne simuliuojamas mokymo ir mokymosi veiksmas. Pasaulyje neatsitiktinai vis dažniau nuskamba įvairūs skandalai, kai privačios įmonės apgaulingai rengia mokymus ir egzaminus. Didžiausias pastarųjų metų skandalas už manipuliavimą mokymų egzamino testų rezultatais susijęs su KPMG įmonių grupe, kuri priskiriama didžiajam apskaitos ir audito įmonių ketvertui. 2019 m. KPMG sumokėjo 50 mln. JAV dolerių baudą už manipuliacijas mokymų metu, o 2020 m. jai skirta dar 1,3 mln. JAV dolerių bauda už egzamino užduočių paviešinimą. “, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė dr. Erika Besusparienė. Pasak jos,  siekiant įgyti naujų kompetencijų, o ne nusipirkti sertifikatą tikslinga rinktis aukštojo mokslo instituciją, kuri skiria didelį dėmesį akademinei etikai ir perteikia mokslu grįstas žinias.

  1. Besusparienė atkreipia dėmesį, kad VDU Žemės ūkio akademija palankiai ir lanksčiai žiūri į asmenis, pageidaujančius joje mokytis vieno ar kelių dalykų. Ir tam nereikia formaliai įstoti į kurią nors bakalauro ar magistro studijų programą. Tarkime, siauroje žemėtvarkos ar miškotvarkos srityje besispecializuojantis teisininkas gali sėkmingai studijuoti tik šiuos dalykus.

Darbdaviai vis dažniau ieško įgijusiųjų tarpdisciplininių žinių

Mokslinių tyrimų rezultatus atskleidžianti pašnekovė pasakoja, kad jau dirbantys žmonės, palyginti su studentais, geriau žino savo asmenines savybes, supranta  pageidaujamo darbo specifiką, yra apmąstę karjeros galimybes, užsibrėžę tikslus ir imasi ryžtingesnių veiksmų šiems tikslams pasiekti. O nauji karjeros tikslai dažniausiai esti susiję su staiga atsiradusiu poreikiu, pavyzdžiui, dėl ekonominės krizės, pakeisti turimą profesiją.

VDU ŽŪA atstovė prognozuoja, kad dėl besitęsiančios Covid-19 pandemijos, koreguojančios ir ekonominę šalies situaciją, tikėtina, daugelis žmonių apmąstys savo padėtį ir ieškos naujų karjeros galimybių. Ir sėkmę šiuo atveju lems ryžtas mokytis ir tobulėti pasirinktos profesijos srityje.

„Tyrimų rezultatai rodo, kad ilgą laiką dirbantiems darbuotojams gali kilti sunkumų prisitaikant prie šiandieninės nepastovios darbo rinko pokyčių. Tam įtakos gali turėti nauji verslo modeliai, kai verslas, ypač mažos ir vidutinės įmonės, renkasi lankstesnius valdymo modelius, nebetaiko hierarchijos principo, darbuotojai dirba grupėse, vienu metu deleguojama keletas skirtingų veiklų. Todėl siekiant keisti karjerą, svarbu suprasti šiuolaikinius, dinamiškus verslo organizavimo modelius bei žinoti, kad darbdaviai dažniau ieško plačios aprėpties žinių įgijusių darbuotojų“, – situaciją darbo rinkoje komentuoja pašnekovė.

Žiedinė ekonomika reikalaus naujų kompetencijų

  1. Besusparienė neabejoja, kad ateities karjeros pokyčiams daug įtakos turės Europos žaliojo kurso susitarimas, pagal kurį kovai su klimato kaita atsiveria naujos karjeros perspektyvos. Europos Komisijos duomenimis, užimtumas ES atsinaujinančios energijos pramonėje sudaro daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų, o žiedinėje ekonomikoje šiuo metu jau dirba daugiau nei 4 mln. žmonių. Todėl įvertinus Europos žaliojo kurso iniciatyvas skatinti verslo ir viešojo sektoriaus organizacijas pereiti prie klimatui palankios ekonomikos, šių organizacijų darbuotojai turės kelti kvalifikaciją ekologiškų įgūdžių programose, susijusiose su žiedine ekonomika, ekologiškų darbo vietų kūrimu, poveikio aplinkai ir klimatui kova. Šios tendencijos matomos ir įvairių pasaulio organizacijų, prognozuojančių galimas ateities specialybes, prognozėse – pastaruoju metu jose vis dažniau įvardijamos ekologiškos ekonomikos darbo vietos. Tačiau tarp ateities profesijų niekur nedingsta ir senosios profesijos, pavyzdžiui, finansų specialisto.

Vienas imliausių naujoms žinioms – žemės ūkio sektorius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT)  direktorius dr. Edvardas Makelis šiandien yra vienas tų šalies darbdavių, kurie savo darbuotojus skatina mokytis nuolat. To reikalauja ir pati šios įstaigos specifika – LŽŪKT teikia elektronines ūkio valdymo, taip pat laboratorines paslaugas, konsultuoja žemdirbius įvairiais agronominiais, aplinkosaugos klausimais.

Pasak E. Makelio, žmogaus atmintis nėra visagalė – net ir įgytos tvirtos žinios einant laikui išblėsta, todėl jas reikia atnaujinti, tačiau vien to, suprantama, būtų maža.

„Gyvenimas tampa vis dinamiškesnis. Apie 40 proc. šiuo metu populiarių profesijų prieš gerą dešimtmetį dar net nebuvo – programuotojo, informacinių sistemų derintojo, duomenų bazių administratoriaus. O mūsų žemės ūkis per tą laiką pakilo į tokias aukštumas, kad apskritai sunku patikėti, jog tai, kas vyksta, yra realu. Skaitmenizacija, robotizacija veržiasi vis sparčiau. Nuo neatmenamų laikų žemės ūkio gamybos objektas buvo žemė. Tačiau kas dar prieš dešimtmetį galėjo nuspėti, kad Lietuvoje bus įdiegti skaitmeniniai dirvožemio tyrimo metodai, kad paimtas dirvožemio mėginys keliaus ne į mėgintuvėlį,  o į terminalą, ir ūkininką per kelias minutes pasieks visas paketas jam aktualių duomenų, kad neseniai medicinoje naujove buvęs ultragarsinis tyrimas taps kasdienybe gyvulininkystėje“, – naujų kompetencijų žemės ūkyje reikalaujančius pokyčius vardija LŽŪKT vadovas, atkreipiantis dėmesį, kad Europos susitarime dėl Žaliojo kursto ypač didelis dėmesys skiriamas švietimui – tvarų žemės ūkį vystysiantys specialistai privalės kasmet mokytis ne mažiau nei 60 – 70 val.

Palankiausias metas mokytis – dabar

Viešojoje erdvėje mokymosi visą gyvenimą idėją aktyviai propaguojanti VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad 20 a.  svarbiausias vadovų indelis buvo 50 proc. padidinti paprastų darbininkų darbo našumą̨, o didžiausias vadovų indelis 21 a. – padidinti tokių darbuotojų žinias. Todėl nuolatinis tobulėjimas tampa kasdienybe. „Pastaraisiais metais VDU Žemės ūkio akademija skiria itin daug dėmesio konsultantų, finansininkų, buhalterių, inžinierių, žemės ūkio įmonių vadovų ir ūkininkų kompetencijų tobulinimui. Tai daroma rengiant sistemiškai kompetencijas formuojančius kvalifikacijos tobulinimo kursus ir organizuojant dalines studijas,  kai kartu su ištęstinių studijų studentais nuotoliniu būdu studijuojami vienas ar keli studijų dalykai.

Pastebime, kad poreikis tokiems kursams ir studijomis kasmet didėja. Naujos žinios ir kompetencijos tampa pagrindine vertybe darbinėje veikloje diegiant naujus verslo modelius ar technologijas“, – teigia A. Miceikienė, neabejojanti, kad inovatyvių verslo modelių, technologijų diegimas versle būtini jau dabar, kad ateinančio laikotarpio iššūkiai netaptų pasaulio socialine ir politike problema. „Mes rengiame ateities kūrėjus, nes robotai neperims kūrybiškų darbuotojų, gebančių valdyti naujus verslo modelius, kurti ateities produktus ir paslaugas, teikti konsultacijas, patarimus, spręsti sudėtingas verslo situacijas, veiklos“, – reziumuoja VDU ŽŪA vadovė, raginanti kiekvieną savo dieną pradėti klausimu, ką naujo šiandien planuoju išmokti.

 

Parašykite komentarą