Kovo 23 d. (ketvirtadienį), 18 val. galerijoje „Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks dviejų parodų atidarymai. Maloniai kviečiame apsilankyti!
▶ Julijos Pociūtės ir Tiina Sarapu paroda „Dulkės”
Dulkės – užmaršties simbolis – atveriantis paslėptus nereikšmingomis laikomų banalios kasdienybės akimirkų ir vietų aspektus. Stiklo menininkus dulkės lydi kūrybos metu – jos proceso likučiai, kurie tuo pačiu paslepia ir stiklo skaidrumą.
Julija Pociūtė tyrinėja dulkių materialumą – tai ištisas mikrokosmas, labai maža praeities liekana, kurioje užfiksuota išnykusios gamtos ar kultūros istorija. Ji kuria kerinčias kapsules, kuriose saugo istorijas ir materijas. O galbūt tai ateičiai užkonservuoti artefaktai? Savo instaliacijose menininkė jungia skirtingas medžiagas, kad pabrėžtų santykį tarp svarbiausių egzistencinių klausimų: būties ir nebūties; platoniškų tiesos ir iliuzijos tyrimų.
Tiina Sarapu konstruoja uždengtas veidrodžių struktūras, kurios primena istorinius archajiškus medinius šieno kupetų stovus – jie pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinio Estijos kraštovaizdžio sparčiai nyksta. Dabar tai labiau primena saulės baterijas, kurios šiuo metu laukuose pakeitė šieno kupetas. Menininkės instaliacija „Darbo vietos” su išgraviruotu stiklu primena ekranus, padengtus pėdsakais ir pirštų atspaudais, kuriuos visada paliekame, norime to ar ne.
Parodoje menininkės lyg iš užmaršties prikelia kažką įsimintino. Karas Europoje, jo griuvėsiai ir destrukcija šiai temai suteikia dar jautresnę prasmę.
Parodos kuratorė Karin Paulus (EE)
Partneris: Tartu menininkų namai
Dėkojame: Estijos kultūros fondas, Klaasissepa OÜ, ECCOM OÜ, Estijos dailės akademijos Interjero architektūros katedra, Šiaurės ministrų taryba, Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Estijos kultūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės ministrų taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
▶ Simonos Žemaitytės personalinė paroda „Pokalbiai apie mirtį”
Sakoma, kad pokalbiai apie mirtį yra socialinis TABU. Tačiau su Covid-19 pandemija bei Europoje prasidėjusiu karu, jie tarsi vėl grįžo į veišąjį diskursą, mokslines diskusijas bei kasdienį gyvenimą. Sakoma, kad „geros mirties menas”, yra toks pat kaip ir „gero gyvenimo menas”. Parodoje keliami klausimai: kaip šiandien suprantame ir bandome „spręsti” mirtingumo „problemą”? Ar įmanomos mirties simuliacijos? Kas vyksta su sąmone mirties metu ir kt. Atsakymų į klausimus ieškoma per pokalbius su YouTube platformos bloggeriais, sąmoningo sapnavimo specialistais, kriogeninio šąldymo ekspertais, skaitmeninio palikimo platformų įkūrėjais, mirties dulomis, alternatyvių laidojimo paslaugų tiekėjais ir k.t.
Nebūties bei išnykimo faktą žmogiškajai sąmonei priimti nelengva. Mirties „problemą” skirtinguose laikotarpiuose, geografiniuose, religiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmonės sprendė pasitelkdami mokslo žinias bei metafiziką. Šiandien kalbame ne tik apie fizinę ir socialinę, bet ir apie skaitmeninę mirtį. Religiniai įsitikinimai persipynę su ateistiniais, mokslo teorijos ir technologiniai sprendimai – su naujojo dvasingumo teorijomis. Parodoje – vaizdai ir pokalbiai filmuoti Pasaulį sukrėtusių įvykių kontekste (Covid-19), ribotomis priemonėmis, medžiagą įrašinėjant per zoom platformą, ar mobiliuoju telefonu. Videodarbai nagrinėja tai, kaip šiandien suvokiame „gerą mirtį”bei „tinkamą pasiruošimą” jai. Internetas, socialinės medijos, skaitmeninė mirties pusė bei mokslo naujovės veikia tai, kai įsivaizduojame gyvenimo pabaigą, kaip jai ruošiamės ir kaip ją patiriame.
Paroda yra galerijos „Meno parkas” projekto „Tiltas” dalis.
Parodos galerijoje „Meno parkas” veiks iki balandžio 23 dienos.
