Žmonės

Dvi žinomos ir talentingos moterys Kauno klinikose turėtų susitikti tą pačią dieną

Dainininkę Aušrą Difartę ir tapytoją bei visažistę Gintę Ramutytę sieja ne tik kūrybiniai projektai, bičiulystė ar meilė menui, bet ir dar viena, mažiau tikėta aplinkybė – abi moterys vaikelių turėtų susilaukti tą pačią dieną.

„Su Aušra jau radome daug ką bendro – vaikelių lytys, jų gimimo datos ir net nėščiųjų sloga!“, – su šypsena kalbėjo G. Ramutytė.

Tiek Gintė, tiek Aušra jautriojo laikotarpio akimirkas nusprendė įamžinti pavasariškai pasipuošusioje renginių ir švenčių studijoje „Kai važiuoja stogas“.

„Tai lyg ir mūsų kūdikėlių sutiktuvių šventė, nes mažai vilties, kad per mėnesį karantino ribojimai baigtųsi ir ją galėtume paminėti didesnėje moteriškoje kompanijoje“, – užsiminė talentingosios pašnekovės.

Vienu talentingiausių Lietuvoje muzikos bei tekstų autoriumi vadinamo, grupių „Rebelheart“ ir „Dreams“ įkūrėjo, Burgundiškojo choro nario Ramūno Difarto bei jo mylimosios, scenos partnerės Aušros Difartės šeimoje jau auga septynerių metų Oskaras.

Ne kartą su tėvais publikai savo atliekamą muziką koncertuose pristatęs berniukas su nekantrumu laukia gimstant broliuko. Oskaras mažyliui jau yra sukūręs autorinę dainelę ir kiekvieną savaitę enciklopedijoje perskaito informaciją apie kūdikėlio pokyčius.

„Jai labai smalsu, kaip vaikutis vystosi. Paskaito apie tai ir mums papasakoja“, – sakė A. Difartė.

Palyginus abu nėštumus, dainininkė patvirtina – jie tikrai skirtingi.

„Ir abu – labai laukti“, – sakė būsima mama.

Su nekantrumu susitikimo su pirmagimiu laukia ir G. Ramutytė.

„Norisi šimtu procentų viską atiduoti mažyliui. Daug skaitau, domiuosi, bet neabejoju, jog realybėje bus visokiausių pamokų, kurias teks įsisavinti“, – kalbėjo pašnekovė.

Nėštumą ji vadina gana lengvu ir pajuokauja, jog vienintelis ryškesnis pokytis – noras „sausų“, kuo paprastesnių saldumynų – traškių riestainiukų ar sausainių.

Laukdamasi Gintė rečiau tapo, o dažniau muzikuoja. Tiek jos, tiek Aušros pilveliai itin reaguoja į aplinkos garsus, juos pasiekiančias melodijas.

Abi talentingos kaunietės apie savo didįjį gyvenimo džiaugsmą iki šiol yra papasakojusios tik artimiausiems žmonėms.

„Karantinas buvo geras laikas išsaugoti sau tai, kas tikrai yra brangu“, – sakė A. Difartė.

Fotosesija Raudondvaryje įsikūrusioje studijoje „Kai važiuoja stogas“ tiek Gintei, tiek Aušrai yra jų bendros bičiulės dovana.

„Juk kūdikių sutiktuvių vakarėlius įprastai ir rengia draugės“, – su šypsenomis kalbėjo būsimos mamos, pridurdamos, jog į Raudondvarį dar grįš per mažylių krikštynas, gimtadienius ar kitokias šventes.

„Kai važiuoja stogas“ įkūrėja Eglė Merkytė pasakojo, kad kūdikio sutiktuvės yra senas tradicijas turinti šventė.

„Tiksliau pasakius – ritualas, kuris ankstesniais laikais turėjo visai kitokią prasmę. Per visą žmonijos istoriją nėštumas ir gimdymas moterims reiškė ne tik džiaugsmą, bet ir pavojų mirti, todėl kūdikio sutiktuvių esmė buvo pažymėti naują  moters gyvenimo etapą – motinystę“, – sakė E. Merkytė.  ⠀

Įvairiose šalyse moters nėštumo pabaigoje būdavo rengiami įvairūs ritualai bei apeigos, per kurias dovanotos dovanos naujagimiui. Taip buvo išreiškiamas naujos gyvybės laukimas ir džiaugsmas.⠀

„Kaip dabar moterys prieš gimdymą ruošia kūdikiui kraitelį, tvarko ir remontuoja namus, taip ir anksčiau būsimos gimdyvės stengdavosi užbaigti pradėtus darbus, atsiprašyti visų, su kuo yra susipykusios. Sakyta – „Kai atleis, tai ir paleis”, t. y. bus lengvesnis gimdymas“, – kalbėjo studijos įkūrėja. ⠀

O XX a. pr. Šiaurės rytų Lietuvoje gimdymui palengvinti būdavo atidaromos visos durys, atvožiamos visos skrynios, atidaromos visos spintos, iš dūmtraukio ištraukiama sklendė, išnešamas laukan krosnies dangtis, gimdyvei atrišami rūbų mazgai, išpinamos kasos.⠀

Praeito amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Lietuvoje moterų bendruomenėje išpopuliarėjo „prausynos“ – senosiomis baltų tradicijomis paremtas, prie šių laikų pritaikytas ritualas, kuriuo moteris palydima į gimties kelionę, kad gimdymą pasitiktų pasirengusi.⠀

Dovanos senovėje motinai būdavo nešamos po gimdymo. Į palankynas eidavo tik moterys. Kol dar gimdyvė nepakilusi iš patalo, kaimynės jai atnešdavo duonos ir stikliuką degtinės, dubenį kiaušinienės, pyrago, kartais net vištą.

„Dovanų nešė, kad gimdyvė geriau pavalgytų, greičiau atsigautų ir galėtų rūpintis kūdikiu. Mat, ankstesniais laikais geriausi kąsniai juk atitekdavo šeimos galvai ir vaikams“, – sakė E. Merkytė.

Anot jos, lietuviai jau rengia ne tik kūdikių sutiktuvių vakarėlius, bet ir šventes, kuriose artimiesiems praneša apie tai, kas gims – berniukas ar mergytė.

„Kai važiuoja stogas“ įkūrėja E. Merkytė pasakoja, kad jai visuomet buvo įdomios senosios lietuvių tradicijos ir šventės. Neseniai įkurtoje švenčių studijoje ji rengia ne tik krikštynas ir kitas asmenines šventes, bet  moksleiviams organizuoja edukacines programas senųjų lietuvių tradicijų ir švenčių tematika.

 

 

Parašykite komentarą