Naudinga žinoti

Druska konditerijos gaminiuose – netikėtas ingredientas skoniui subalansuoti ir paryškinti

Druska – vienas iš nedaugelio produktų, be kurio virtuvėje neišsiverstų nė vienas, o ir jos rūšių  parduotuvėse šiuo metu galima rasti daugybę: nuo smulkios iki stambios, nuo akmens iki jūros ar netgi rūkytos druskos. Tačiau ne visi žino, kad druska ne tik vienas iš pagrindinių prieskonių, plačiai naudojamų bene visose pasaulio virtuvėse, tačiau itin pamėgtas ingredientas ir gaminant saldumynus. Thierry Lauvray, konditerijos ekspertas, sako, kad druska ne tik padeda subalansuoti saldžių gaminių skonį, bet ir jį paryškina.

„Pastebime tendenciją, kad šiuo metu vartotojai, rinkdamiesi konditerijos gaminius, ieško intensyvesnio, tačiau visapusiško skonio. Būtent druska yra slaptas ingredientas, kuris padeda subalansuoti skonį, todėl konditerijoje ji – nepamainoma. Druska padeda atskleisti skonines savybes, todėl įvairiuose konditerijos gaminiuose beveik visada naudojama“, – pasakoja konditerijos ekspertas.

Anot T. Lauvray, druskos naudojimas konditerijos gaminiuose padeda subalansuoti skonį ir netgi jį paryškina. Tiesa, jis pabrėžia, kad gaminant konditerinius produktus druskos gausiai naudoti nereikia – gaminio skoniui pagerinti jos užtenka vos žiupsnelio.

Gamindamas konditerinius gaminius T. Lauvray druskos deda ruošdamas eklerus, kruasanus, taip pat ir visus mielinės tešlos gaminius, tokius kaip duona ar brioche bandelės. Norėdamas visapusiškesnio skonio, žiupsnelį druskos beria įvairiausiems kremams, ryžių pudingui ar šokolado putėsiams pagardinti.

Parduotuvėse šiuo metu galima rasti įvairiausios rūšies druskos, tačiau gurmanai ir virėjai druską pirmiausia renkasi pagal tekstūrą ir dydį.

„Druskos grūdelio dydis turi įtakos sūraus skonio intensyvumui burnoje. Stambesni druskos gabaliukai daugiausia naudojami mėsos ar žuvies kepsniams pagardinti prieš pat juos valgant, o smulkią druską patogiau naudoti įvairiuose padažuose, plakiniuose ar gaminant tešlą – smulkios druskos tekstūra tokiuose gaminiuose tolygiau pasiskirsto“, – teigia T. Lauvray.

Vartojama jau tūkstančius metų

Druska yra skirstoma į dvi pagrindines rūšis: akmens ir jūros druską. Pastaroji žmogaus organizmui yra naudingesnė dėl to, kad joje yra daugiau jodo. Tiesa, vartojant druską reikėtų nepamiršti ir saiko – specialistai rekomenduoja suaugusiems žmonėms neviršyti 5–6 g, vaikams – 3–4 g per dieną suvartojamos druskos kiekio.

Anot konditerijos eksperto, jūros druska garinama iš sūraus vandens. Ji rupesnė nei rafinuota ir švaresnė nei valgomoji akmens druska. Taip pat joje randamas didesnis mineralų kiekis, suteikiantis ne tik išraiškingesnį skonį, bet ir naudą organizmui.

Nerafinuota jūros druska yra naudojama jau tūkstančius metų, o kai kurios vietovės netgi garsėja jose išgaunama druska. Pavyzdžiui, pietų Prancūzijoje esantis Kamargo regionas žymus ne tik dėl  rožinių flamingų ir unikalios gamtos, bet ir dėl druskos kalnų, kurie susidaro pakrantėse išgaravus sūriam vandeniui. Šio regiono druską vertina ne vienas gurmanas.

Jūros druska anksčiau buvo pakankamai brangi prekė, skirta ir pagardinti maistui, ir pagerinti sveikatai. Mat ji suteikia organizmui medžiagų, kurių šiuolaikiniame mūsų mitybos racione kartais trūksta – aukštos kokybės jūros druska turi net 84 mikroelementus, kurie pamaitina ir sustiprina mūsų organizmą, papildydami naudingais elementais. Jūros druskoje galima rasti natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies, cinko ir daugelio kitų naudingų mikroelementų.

Parašykite komentarą