Ne laiku pasakytas žodis, nemaloni kalbėjimo maniera ar kito žmogaus neišklausimas net ir paprastą kasdienį pokalbį gali pakreipti netikėta linkme. Nesutarus, kyla noras įrodyti savo nuomonės teisumą bet kokia kaina, o tai labai greitai gali virsti karštu ginču. Nepaisant kylančių emocijų ir noro apginti savo nuomonę, išvengti ginčo gali padėti diskusija – konstruktyvus savo minčių dėstymas ir įsiklausimas į kito žmogaus nuomonę, siekiant abipusio sutarimo. Tačiau diskutuoti, kaip ir suprasti kitą – reikia mokėti. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad diskusija – tai savo nuomonės išsakymas. Tačiau kokie elementai iš tiesų sudaro diskusiją?
Svarbu išsakyti savo nuomonę, išklausyti kitą, o rasti sutarimą?
Diskusijų festivalio „Būtent!“ inicijuoto, „Spinter tyrimų“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų tiki, kad diskusija – tai savo nuomonės išsakymas. Panaši dalis (57 proc.) mano, kad diskusija – tai kitų nuomonės išklausymas ir tik mažesnė dalis (44 proc.) žmonių diskusiją apibūdino kaip sutarimo radimą. Pastebėta, kad vyresni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau linkę diskusiją vertinti kaip galimybę rasti sutarimą. Taip mano 46 proc. vyriausių šalies gyventojų ir 38 proc. jaunimo.
Nors diskusijoje būtina išsakyti savo nuomonę, dar svarbiau – mandagiai išklausyti kitą ir galiausiai judėti abipusio sutarimo link. Arno Marcinkaus, vieno iš diskusijų festivalio „Būtent!“ organizatorių teigimu, abipusis sutarimas galimas tik tuomet, kai visi diskusijoje dalyvaujantys pašnekovai yra nusiteikę geranoriškai, tai reiškia, nesiekia sukelti konflikto ar įrodyti savo teisumo: „Aukšta diskusijų kultūra grįsta atvirumu nuomonių įvairovei, konstruktyvia kritika, aktyviu įsitraukimu ir pagarbiu savo nuomonės reiškimu bei kito nuomonės išklausymu. Tik vadovaudamiesi šiais principais galime turėti vertingą pokalbį, padedantį suprasti vienas kitą bei galintį ne tik pašnekovo, bet ir mūsų pačių nuomonę pakreipti kita linkme, o galiausiai ir inicijuoti vertingus pokyčius.“
Kiti tyrimo dalyviai diskusiją įvardijo kaip žinių, idėjų generavimą, o jauniausi (18–25 m.) ir vyresnio amžiaus (46 m. ir daugiau) respondentai dažniau nei vidutinio amžiaus grupė teigė, kad diskusija – tai galimybė įrodyti savo teisumą. 80 proc. apklausos dalyvių taip pat linkę manyti, kad diskusijos padeda spręsti konfliktus.
Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa taip pat parodė, kad kas penktas (20 proc.) Lietuvos gyventojas yra linkęs visada drąsiai reikšti savo nuomonę viešose diskusijose, 33 proc. apklaustųjų linkę savo nuomonę reikšti drąsiai tik kai ja yra visiškai užtikrinti, o 24 proc. respondentų savo nuomonę reiškia drąsiai tik tarp gerai pažįstamų žmonių.
Išsakyti savo nuomonę kviečia diskusijų festivalis „Būtent!“
Rugsėjo 2–3 d. Birštone jau ketvirtąkart vyks diskusijų festivalis „Būtent!“. Tai – atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, vienijantis visuomeniškus piliečius, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovus. Festivalio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę, suburiant žmones pokalbiui ir pažinimui diskusijų formatu.
Šių metų festivalio diskusijų temos kvies pokalbiui apie visuomenės pasiruošimą bei atsparumą krizėms, karą Ukrainoje, skaitmeninę transformaciją, švietimo sistemą, jaunimo įsitraukimą, klimato kaitos problematiką ir kitus aktualius politinius ir visuomeninius klausimus. Tikima, kad tokia visuomeniškus piliečius, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovus vienijanti diskusijų valstybei svarbiomis ir vis dar vieningo sutarimo nerandančiomis temomis forma savo iškelta aktualių klausimų problematika turi potencialo paskatinti pokyčius, vertingus Lietuvos raidai.
„Festivalis „Būtent!“ yra platforma, ugdanti pažinimo ir susitarimo kultūrą bei kviečianti atviram pokalbiui visus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos, padėties visuomenėje, lyties ar kitų veiksnių. Vienas iš pagrindinių diskusijų festivalio „Būtent“ tikslų yra parodyti, kad svarbūs sprendimai yra neatsiejami nuo požiūrių įvairovės bei skirtingų visuomenės nuomonių įtraukimo į svarstymą, o diskusijų metu gimstančios idėjos turi potencialo virsti realybe, kadangi į diskusijas įtraukiami ir sprendimų priėmėjai, – apie vienintelį Lietuvoje diskusijų festivalį pasakoja A. Marcinkus. – Šių metų renginyje laukia 9 erdvės su daugiau nei 300 pranešėjų ir daugiau nei 80 diskusijų valstybei ir visuomenei aktualiais klausimais. Kviečiu prisidėti kiekvieną ir drauge diskutuoti apie tai, kas rūpi kiekvienam atsakingam šalies piliečiui.“
