kompiuteris
Kultūra

DIskusija: DIrbtinis kūrybiškumas = autoriaus mirtis?

„Didžiausias dirbtinio intelekto pavojus yra tas, kad žmonės per anksti padaro išvadą, jog jį supranta.“ Eliezer Yudkowsky

Sausio 31 d. 18 val. kviečiame į „DIskusiją apie DIrbtinį kūrybiškumą“ dirbtinio intelekto (DI) progreso amžiuje (Radastų g. 2, Žvaigždžių salė, 1 a.). DIskusijoje dalyvaus politologas, Dr. Ignas Kalpokas, advokatė, doktorantė Julija Kalpokienė, vizualinės komunikacijos ir rinkodaros specialistas, dėstytojas, kūrybiškumo tyrėjas Augustinas Balaišis bei LT Big Brother mentorė, 10 metų darbo patirtį Google Airijoje turinti Monika Da Silva Xavier. DIskusiją moderuoja Ąžuolyno bibliotekos skaitymo skatinimo grupės literatūrologė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Donata Bocullo.

„Dažnėjant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką žmonių darbui, svarbu ne tik pasirūpinti teisiniu reguliavimu, tačiau ir atsakingai rinktis reguliavimo strategiją bei priemones, o nerimaujantiems dėl savo darbo vietos – tobulinti technologinį raštingumą“, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Julija Kalpokienė, rengianti daktaro disertaciją šia aktualia tema, rašoma universiteto pranešime žiniasklaidai.

„Artimiausiu metu dirbtinis intelektas nepakeis mūsų kūrybiškumo – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Augustinas Balaišis universiteto pranešime žiniasklaidai“.

Roland Barthes (1915-1980) vienas iš postmoderniųjų filosofų dar 20 amžiuje kalbėjo apie autoriaus mirtį ir augantį skaitytojo autoritetą. Dabar mūsų mintis, elgseną „skaito“ dirbtinio intelekto programos ir algoritmai. O kada pirmąją nobelio literatūros premiją įteiksime dirbtinio intelekto (DI) programai? Ką reiškia būti rašytoju, kūrėju dirbtinio intelekto, mašininio mokymo ir socialinių tinklų algoritmų amžiuje? Vieni kalba su baime, o kiti su entuziazmu apie dirbinio intelekto ateitį. Ar mašininis rašymas pakeis žmogiškąją rašytojų prigimtį? Pokalbiai su komunikacijos, kultūros, IT teisės ir politikos ekspertais padės atsakyti į klausimą: ar išbandę dirbtinio intelekto programas vis dar galėsime pasakyti, kad rašytojas irgi žmogus?

Dr. Ignas Kalpokas. Vytauto Didžiojo universiteto docentas ir vyresnysis mokslo darbuotojas. Jo mokslinių tyrimų kryptys – politinė komunikacija ir informacinio saugumo bei dezinformacijos studijos, medijų transformacijos, medijų teorija bei filosofija ir, plačiąja prasme, naujausių informacinių technologijų poveikis visuomenei.

Julija Kalpokienė. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, advokatė, intelektinės teisės ekspertė, besispecializuojanti komercinės teisės ir ginčų sprendimo srityje, ypač besidominti intelektinės nuosavybės, duomenų apsaugos ir IT teise. Šiuo metu ji yra Vytauto Didžiojo universiteto Kaune doktorantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja. Julija dėsto technologijų teisę ir yra kurso „Tarpdisciplininis įvadas į dirbtinį intelektą“ vadovė. Jos moksliniai tyrimai orientuoti į interneto reguliavimą, kibernetinius nusikaltimus ir technologijų reguliavimą, ypatingą dėmesį skiriant dirbtiniam intelektui ir kūrybiškumui, taip pat intelektinės nuosavybės ir privatumo teisei. Julija aktyviai dalyvauja Lietuvos jaunųjų teisininkų asociacijos veikloje, yra Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja ir Informacijos komiteto narė.

Ignas Kalpokas ir Julija Kalpokiene Vytauto Didžiojo universitete dėsto kursą „Technologijų teisė“. Kartu yra išleidę 3 monografijas: „Intelligent and Autonomous: Transforming Values in the Face of Technology“ (2023); „Regulating the Metaverse: A Critical Assessment“ (2022); „Deepfakes: A Realistic Assessment of Potentials, Risks, and Policy Regulation“ (2022)

Augustinas Balaišis. Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto dėstytojas, VDU kūrybiškumo tyrinėtojas, mėgstantis idėjas paversti realybe. Mano darbas – jungti žmones ir idėjas, kasdien keliauju po vaizduotės ir inovacijų laukus, ieškodamas vizualinės komunikacijos ir marketingo naujovių. Domiuosi dirbtiniu intelektu, jo taikymu kūrybos srityse bei daroma įtaka autorystės sampratai. Šiuo metu dirbu su lengvai suprantamos kalbos (easy-to-read) projektais, kurie leidžia man nebijant iššūkių ir rutinos gilintis į sudėtingas dirbtinės kūrybos temas.

Monika Da Silva Xavier. Monika Da Silva Xavier – daugiau nei 10 metų dirbusi kompanijoje Google Airijoje, žmogiškųjų išteklių srityje, dabar grįžo į Lietuvą ir savanoriauja nevyriausybiniame sektoriuje, mentoriauja verslui ir individualiai, vykdo karjeros konsultacijas. Monika naujausias technologijų inovacijas kviečia išbandyti praktiškai ir taip išlikti konkurencingais mūsų sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Parašykite komentarą