DI vaizdai 5
Karyba

Dirbtinis intelektas keičia karybą

Jis – jau čia. „Ugnies galia ir modernumas”, – ne veltui kalbėdamas apie plėtrą dažnai akcentuoja Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys. Modernios kariuomenės jau dabar taiko ne tik pažangias ginklų sistemas, didindamos savo ugnies galią, investuoja į karių rengimą ir infrastruktūrą, bet ir išnaudoja dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes.

Saugumo technologijų revoliucija

Šiuolaikiniame pasaulinio saugumo kontekste daug kalbama apie būtinybę vystyti naujus ugnies galios pajėgumus bei modernizuoti esančius, o šalia įprastų karybos terminų dažnai minimi ir tokie „magiški ženklai” kaip DI, AI (angl. Artificial Inteligence), ML (angl. Machine Learning) – mašininis mokymas.

Dirbtinis intelektas – tai žmogaus sukurtų sistemų gebėjimas teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti tokias žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai bei uždaviniai. Dirbtinio intelekto mašininiai gebėjimai panašūs į žmogaus, nes DI sugeba mokytis, planuoti, kurti ir argumentuoti, be to, intelektualizuotosios sistemos, analizuodamos ankstesnių veiksmų poveikį ir dirbdamos autonomiškai tam tikru laipsniu gali keistis ir prie aplinkybių pritaikyti savo elgesį. Nors kai kurios dirbtinio intelekto technologijos egzistuoja daugiau kaip 50 metų, tačiau pažanga skaičiavimo apimčių srityje, milžiniškų duomenų kiekių prieinamumas ir nauji algoritmai pastaraisiais metais lėmė didelį šuolį.

„Kartais dirbtiniu intelektu vadinama beveik viskas, net skalbimo mašinos modulis, veikiantis pagal automatinę programą, tačiau, paprastai tariant, DI – tai naudojantis technologijomis dirbtinai sukurtos žmogaus smegenys. Beje, kaip žmonės yra skirtingi pagal savo gebėjimus, pvz., vaikas, paauglys, suaugęs žmogus ir savo srities ekspertas, taip skiriasi ir dirbtinio intelekto modeliai. Egzistuoja baziniai DI modeliai, dar vadinami dideliais kalbos modeliais, gebantys suprasti daug kalbų, nes jie yra apmokomi naudojant daugybę duomenų, nuo kurių tiesiog sprogsta visas internetas. Tačiau tik suprasti kalbą neužtenka: tuos bazinius modelius reikia mokyti toliau ir taip pritaikyti spręsti specifinius ekspertinių žinių reikalaujančius uždavinius: atsakinėti į klausimus, prognozuoti, gebėti aptikti grėsmes, pateikti rekomendacijas ir kt.”, – pasakoja prof. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, kalbos technologijų specialistė iš UAB „Tildė informacinės technologijos”, taip pat ji yra dėstytoja ir skaito paskaitas apie DI.

Pasak jos, anksčiau DI kūrimas apsiribodavo taisyklių, kurias užrašo žmogus, programavimu, pvz., „jei duomenyse aptiksi tą dalyką, tai reikš, kad…”, o dabar DI kuriamas mašininio mokymosi būdu. „Tai reiškia, kad DI kuriančiam algoritmui pakanka pateikti pavyzdžių, ir jis pats iš jų išmoksta, ką tokiu ar panašiu atveju reikia daryti. Pavyzdžiui, kaip automatiškai aptikti neapykantos kalbą internete, įvykius, grėsmes ar panašiai, ir DI sugeba tai padaryti analizuodamas ne konkrečius žodžius, o gilesnes kalbos prasmes”, – teigia mokslininkė.

Karybos srityje taip pat jau galima kalbėti apie realiai veikiančias DI technologijas. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida atvirai pasakoja, kad DI padeda kariuomenei optimizuoti visą veiklą nuo įrangos priežiūros iki biudžeto sprendimų. Jau ne vienerius metus DI pilotuojami kvadrokopteriai naudojami realiuose kariniuose konfliktuose, o JAV oro pajėgos pradeda naudoti DI išteklių paskirstymo tikslais ir siekdamos numatyti, kaip vienas sprendimas gali pakeisti jų programą ir biudžetą. Pavyzdžiui, jei oro pajėgų vadai svarstytų įkurti dar vieną F-35 eskadrilę, DI palaikoma išteklių paskirstymo platforma gali iš karto parodyti ne tik tiesiogines šio sprendimo išlaidas, bet ir jo poveikį personalui, bazėms, orlaivių prieinamumui ir kitoms svarbioms sritims. Panašiai JAV kariuomenė pradeda naudoti DI modelius sudėtingų ginklų sistemų (nuo laivų iki naikintuvų) priežiūrai. DI programos jau dabar gali rinkti duomenis iš ginkluotės platformų bei jutiklių ir numatyti, kada ir kokia priežiūra padidintų platformos parengtį bei ilgaamžiškumą ir kartu mažėtų išlaidos priežiūrai.

Žvalgybos analitikai taip pat pasikliauja dirbtiniu intelektu, kad galėtų greitai apdoroti didžiulį kiekį informacijos ir priimtų geresnius bei greitesnius sprendimus. Pavyzdžiui, „Foreigns Affairs” teigimu, būtent DI panaudojimas analizuojant žvalgybinę informaciją padėjo amerikiečiams numatyti tikslią Rusijos įsiveržimo į Ukrainą datą, įspėti sąjungininkus ir priversti Putiną prarasti netikėtumo efektą puolant.

Amerikiečių gynybos apžvalgininkai neabejoja, kad netolimoje ateityje DI apskritai pakeis JAV kariavimo būdą, ir kalba apie būtinybę pritraukti šios srities pasaulinių talentų. Pasak jų, tai būtina daryti kuo skubiau, norint turėti pirmaujančias DI sistemas pasaulyje karybos srityje, kad JAV galėtų apginti savo ir sąjungininkų interesus, nes priešininkai šioje srityje irgi nesnaudžia, o DI sukelta saugumo technologijų revoliucija dar yra tik savo pradinėje vystymosi stadijoje.

Dirbtinis intelektas kare

DI panaudojimas mūšio lauke jau dabar vykstančiuose karuose yra gana platus: apima operacijų planavimą, puolimą, gynybą, be to, taikos meto operacijas, pavyzdžiui, siekiant paveikti įvairių šalių visuomenes.

„Karo lauke dirbtinį intelektą galima vertinti kaip galios daugiklį”, – teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) Informacinės aplinkos vertinimo skyriaus viršininkas mjr. Tomas Balkus. Visi žinome egzistuojant „žmogiškąjį faktorių, pavyzdžiui, po kelių intensyvaus darbo ir nemigo parų žmogus paprasčiausi pavargsta ir vien dėl to gali suklysti, o DI tai negresia. Sistemos gali analizuoti duomenis nesustodamos ir nepavargdamos. Be to, vykdant operacijas ugnies galios efektyvumas priklauso nuo informacijos tikslumo, jos pateikimo greičio ir laiku priimtų sprendimų, o DI informacijos surinkimo ir apdorojimo greitis yra kur kas didesnis nei paprasto žmogaus.

Pasak Lietuvos kariuomenės SKD analitiko mjr. Tomo Taugino, DI panaudojimo spektras kare plečiasi nuolat. Pavyzdžiui, jis vis aktyviau taikomas siekiant kuo efektyviau paskirstyti resursus, atsižvelgiant į situaciją ir visus įmanomus jos vystymosi variantus. Taip pat naudojamas karo medicinos srityje, tarkim, jei įvyksta ataka ir atsiranda kelios dešimtys ar net šimtai sužeistųjų (DI tokiu atveju padeda greičiau nustatyti prioritetą, kuriuos žmones gelbėti pirmuosius). „Apskritai DI įvairiose karybos srityse ir situacijose padeda greičiau perprasti visus niuansus bei rasti sprendimus, kaip geriau apsaugoti gyvąją jėgą, efektyviau panaudoti ugnies galią, padarant kuo daugiau žalos priešams ir kuo mažiau civiliams bei infrastruktūrai. Tokią būtinybę matome šiuolaikiniuose konfliktuose, kurie vis dažniau persikelia į miestus ir tankiai apgyvendintas vietoves, kaip dabar Gazos ruože. DI sistemos taip pat padeda geriau planuoti aprūpinimą mūšio lauke bei efektyviau pasitelkti sąjungininkų paramą”, – teigia mjr. T. Tauginas.

Šiuolaikinių karų pobūdžio, jų stadijų ir t. t. samprata gali skirtis, tačiau karo objektai dažniausiai yra visada tie patys – teritorija, žmonės ir jų valia. „Pradžioje ir visada vyksta kova už širdis ir protus, ir tik paskui atvažiuoja tankai. DI panaudojimas kariniams tikslams prasideda jau taikos metu ir yra skirtas numatytos operacijos rajono informaciniam paruošimui. Kitaip tariant DI taikos metu gali būti panaudotas siekiant silpninti visuomenės valią kovoti, o priešas puola tik tada, kada jos nebesimato. Jeigu šiandien pralaimėsime informacinį karą, rytoj visiems gali tekti kovoti ne su informacija, bet su tankais”, – pabrėžia Lietuvos kariuomenės SKD direktorius kmdr. Giedrius Valintėlis.

Planuojant ir priimant šiuolaikinių karinių operacijų sprendimus bei bandant paveikti viešąją nuomonę, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai naudojami vadinamieji botai ir netgi ištisos jų fermos. Botai, arba programinės įrangos robotai, yra skirti automatizuoti pasikartojančias užduotis, pvz., atsakinėti į klientų užklausas internetu, bet gali būti naudojami ir blogiems tikslams – kibernetinėms atakoms, įskaitant paskirstytojo paslaugų atsisakymo (DDoS) puolimus, organizuoti. Jie taip pat gali būti naudojami kenkėjiškų programų platinimui, asmeninei informacijai rinkti ir vartotojų elgesiui stebėti.

„Botai ir DI sistemos atlieka vis svarbesnį vaidmenį planuojant ir priimant sprendimus karinių operacijų metu. Šios technologijos naudoja duomenų analizę, nuspėjamą modeliavimą ir automatizavimą, kad padidintų karinio planavimo ir vykdymo efektyvumą. Pavyzdžiui, jos naudojamos dideliam duomenų kiekiui iš kelių šaltinių, įskaitant palydovus, jutiklius ir žvalgybos platformas, rinkti, apdoroti ir analizuoti”, – pasakoja mjr. T. Tauginas.

Be to, intelektualizuotosios sistemos, imituodamos pasekmes ir rizikas, susijusias su kiekviena galimybe, padeda kariniams planuotojams įvertinti skirtingus veiksmų būdus. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią strategiją. Minėtosios technologijos, analizuodamos tiekimo grandinės duomenis, numatydamos įrangos priežiūros poreikius ir koordinuodamos efektyvų išteklių, įskaitant personalą ir medžiagas, paskirstymą, optimizuoja logistikos operacijas. Autonominės sistemos, įskaitant dronus ir antžemines transporto priemones, naudojamos maršrutui planuoti, navigacijai sudėtingoje ir priešiškoje aplinkoje. Jos užtikrina saugų, išvengiant pavojų ir grėsmių, karinių vienetų judėjimą. Botai taip pat palengvina saugų ir efektyvų bendravimą ir dalijimąsi informacija tarp karinių vienetų, užtikrindami, kad vadai turėtų naujausią informaciją apie situaciją ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Kibernetikos srityje analizuoja tinklo pažeidžiamumą, grėsmių žvalgybą ir galimus atakų vektorius, kad padėtų planuoti ir vykdyti kibernetines operacijas, įskaitant puolamuosius ir gynybinius veiksmus. Botai su jutikliais ir sveikatos stebėjimo galimybėmis stebi karinio personalo fizinę ir psichinę savijautą, suteikdami vadams įžvalgų, leidžiančių priimti pagrįstus sprendimus dėl personalo dislokavimo ir medicininės priežiūros.”

Ar atverta Pandoros skrynia

DI panaudojimo potencialas, bent jau kol kas, atrodo beribis. Ko gero, dėl to pradeda nuogąstauti net ir patys DI modelių kūrėjai. Pavyzdžiui, „Foreigns Affairs” praneša, kad jau dabar DI spartina dezinformacijos plitimą internete, gali įgalinti automatizuotas žaibiškas kibernetines atakas, sintetinti cheminius ginklus, gali būti panaudotas kuriant naujus patogenus ar biologinius ginklus. Pasak šios žiniasklaidos priemonės, pakankamai didelę riziką rodo tai, kad net DI pramonės lyderiai išreiškė susirūpinimą – 2023 m. gegužę beveik visų pagrindinių JAV dirbtinio intelekto laboratorijų vadovai pasirašė laišką, įspėjantį, kad jų išradimai gali kelti egzistencinę grėsmę žmonijai.

„Manau, kad absoliučiai viskas gali turėti teigiamą ir neigiamą pusę, pvz., šautuvas gali būti naudojamas puolimui arba gynybai, lygiai taip ir CHAT GPT vieni naudoja ieškodami žinių ir informacijos tobulėjimui, kiti – nusirašinėjimui. Prognozė, kad DI galėtų užvaldyti ar sunaikinti žmonių pasaulį, dar labai tolima, nebent įvyktų koks nors milžiniškas proveržis, nes dabartiniai DI algoritmai negali padaryti to, ko žmogus – DI kūrėjas – jiems neleidžia. Juk šiuo atveju kalbame apie dirbtines smegenis – matematinių formulių rinkinį, o tos formulės apmokytos su duomenimis, kurių paruošimą taip pat kontroliuoja žmogus”, – mano DI tyrinėjanti ir kurianti mokslininkė prof. J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Kaip skelbia JAV žiniasklaida, stebėdamas situaciją JAV gynybos sekretoriaus biuras taip pat išleido DI politikos aprašą, kuriame nurodyta, kad DI turi būti vystomas atsakingai ir saugiai. Veikiausiai vienu metu diegiamos sistemos, kaip skatinti ir kartu riboti DI. Ir nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog vadinamosios blogio ašies valstybės, plėtodamos savo DI sistemas, nepaisys jokių etinių normų, kaip nepaiso jokių karo taisyklių dabartiniuose karuose. Visi labai gerai supranta, kad džinas iš butelio jau paleistas, DI progreso sustabdyti nebeįmanoma, todėl dabar gynybos srityje prasideda didžiosios lenktynės, kieno DI sistemos bus efektyvesnės.

Autoritariniai rėžimai jau dabar vysto DI ir panaudoja pagal jiems suprantamas etikos normas, o tai kelia potencialią grėsmę demokratinėms Vakarų visuomenėms. Taikos metu pasitelkiant DI bandoma (pa)veikti valstybių natūralią raidą kišantis į vidaus nacionalinius procesus bei tarptautinį bendradarbiavimą. „Šiandieninis DI pritaikymas karyboje daugiausiai matomas kaip galios daugiklis ir efektyvi priemonė siekiant apsaugoti savo pajėgas. Valia priešintis, dirbtinis intelektas ir ugnies galia – šių trijų modernios karybos komponenčių sinergija netolimoje ateityje galimai lems ne tik karo eigą, bet ir taikos trukmę”, – įspėja Lietuvos kariuomenės SKD analitikai.

Rusijos ir Kinijos pavyzdžiai

Kinija ir Rusija naudoja DI, norėdamos gerokai padidinti savo karinius pajėgumus. Abi šalys daug investavo į DI tyrimus, plėtrą ir programas, siekdamos tapti pasaulinėmis DI technologijų lyderėmis. Kinijos vyriausybė parengė „Naujos kartos dirbtinio intelekto plėtros planą” – nacionalinę strategiją, kurioje išdėstyti jų tikslai ir DI tobulėjimo perspektyvos. 2019 m. Rusijos vadovybė teigė, kad tas, kas sugebės padaryti DI monopoliją, taps pasaulio valdovu. 2023 m. Rusija įsteigė naują karinį-mokslinį DI plėtros padalinį. Remiantis DI (pvz., CHAT GPT) galima identifikuoti, kaip ir kur DI naudojamas kiekvienos šalies karinėse operacijose.

Kinija

Esminis karinis DI taikymas Kinijoje apima plačią stebėjimo sistemą. Kinija naudoja dirbtinį intelektą veido atpažinimo ir objektų identifikavimo sistemoms, kad galėtų stebėti veiklą realiuoju laiku, taip tobulindama nacionalinio saugumo pajėgumus ir efektyviau įvertindama grėsmes. Kinija kuria nepilotuojamų oro ir jūrų transporto priemonių, skirtų žvalgybai, tiksliniams smūgiams ir logistikos palaikymui, dirbtinį intelektą. Šios transporto priemonės sukurtos taip, kad galėtų valdyti sudėtingą aplinką ir priimtų savarankiškus sprendimus misijų metu, pvz., planuoti kelią ir pasirinkti tikslą. DI padeda Kinijai tobulinti savo kibernetinio ir elektroninio karo pajėgumus. Šiomis programomis siekiama sutrikdyti priešininkų ryšių tinklus ir sustiprinti Kinijos pajėgumus informacinio karo bei atsakomųjų priemonių srityje. Kinija naudoja DI nuspėjamai analizei ir sprendimų priėmimo palaikymui mūšio lauke. Jis gali apdoroti didelius duomenų kiekius realiuoju laiku, kad padėtų nustatyti strateginius veiksmus, optimizuoti karines operacijas ir padidinti veiklos efektyvumą.

Rusija

Priešingai nei įprastinio karo gynybiniai metodai, Rusija labiau orientuojasi į ardančias technologijas. Rusijos naudojamomis DI priemonėmis siekiama sutrikdyti priešų vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemas, o tai, jos manymu, būtų didelis pranašumas konflikte. Rusija diegia DI technologijas pažangioms elektroninio karo operacijoms. DI gali padėti analizuoti elektromagnetinį spektrą, nustatyti modelius, kurie gali sutrikdyti, iššifruoti ar apgauti priešo signalus. DI programos, skirtos prasmingai informacijai iš triukšmingų duomenų išgauti, žymiai padidina tokias galimybes. Rusija taip pat investuoja į DI technologijas, skirtas kurti nepilotuojamas karines sistemas, kurios gali veikti priešiškoje aplinkoje. Šios sistemos, įskaitant dronus, nepilotuojamas antžemines transporto priemones ir nepilotuojamus karinio jūrų laivyno laivus, laikomos itin svarbiomis būsimai Rusijos karinei strategijai. Informacinio karo srityje Rusija naudoja dirbtinį intelektą kurdama sudėtingas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama destabilizuoti priešininkus.

Kinija ir Rusija aktyviai įgyvendina savo nacionalinius planus naudoti DI kare, siekdamos didinti savo geopolitinę įtaką ir karinius pajėgumus. Šių pastangų pasekmės turės įtakos ne tik šioms šalims, bet ir pasauliniam saugumui, nes DI tampa nepakeičiamu komponentu modernioje karinėje strategijoje.

Informacija iš atvirų duomenų šaltinių:

bbc.com; theconversation.com;

dw.com;reuters.com;foreignaffairs.com;

chatmanhouse.org naudojant DI

NAAS projektas:

daug iššūkių ir neįprastų sprendimų

Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) projektas yra vienas pirmųjų bandymų pasitelkti DI gynybos srityje. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) ir Mykolo Romerio universiteto inicijuotas projektas NAAS pritraukė pajėgiausias Lietuvos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo kompanijas.

Jų kuriama integruota informacinės aplinkos vertinimo, mokymo(si) ir testavimo platforma bus viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) ir dėl plataus panaudojimo saugumo ir gynybos, informacijos analizės struktūrose spektro padės mažinti atskirtį tarp šios srities mokslininkų ir praktikų. Sukurta technologinė bazė leis įgyvendinti mokslinius projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti šalies ir tarptautinės institucijos – Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, ES institucijos.

„Pagrindinis šio projekto iššūkis – tai, kad nėra aiškių reikalavimų, kurie paprastai keliami daugumai informacinių technologijų projektų įgyvendintojų. Be to, šis projektas vykdomas kaip ikiprekybinis pirkimas, tad pastebime, kad jo metu ne kartą buvo tikslinami užsakovo – Lietuvos karo akademijos ir Mykolo Romerio universiteto – reikalavimai. Taip šios aukštosios mokyklos stengiasi pasirinkti geriausią įmanomą sprendimą ir po truputį kreipia dalyvius šia linkme. Stengiamės profesionaliai reaguoti į pastabas, visapusiškai įvertinti pateiktus pasiūlymus, koreguoti savo sprendimus, kad jie kuo labiau atitiktų užsakovų poreikius”, – teigė vienas NAAS projekto dalyvių, „Elsis Pro” inovacijų grupės vadovas Arūnas Ungulaitis.

Šio projekto vystytojai tikisi, kad jų sukurta sistema bus naudojama ne tik LKA ir Mykolo Romerio universiteto studentų ir dėstytojų, bet ir kitų tiek Lietuvos, tiek užsienio mokymo institucijų tyrėjų. Prie šio projekto galėtų prisidėti ir verslas, inovacijų kūrėjai bei specialistai, dalyvaudami hakatonuose ir kituose panašiuose renginiuose, taip pat kovos su grėsmėmis elektroninėje erdvėje praktikai – Lietuvos kariuomenė, policija ir kitos institucijos. LKA inf.

Straipsnio autorė Ilona Skujaitė

DI pagalba sukurti vaizdai, aut. mjr. Tomas Tauginas

Parašykite komentarą