Naudinga žinoti

Dienos be dietų proga dietologė įvardijo, ką reikėtų daryti, kad nereikėtų jų laikytis

Šiandien minima Tarptautinė diena be dietų. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad žodis „dieta“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia rekomenduojamą gyvenimo būdą ir kasdien reikėtų maitintis taip, jog specialių dietų neprireiktų. 

Populiarių dietų laikymasis – trumpalaikė išeitis

Anot gydytojos dietologės D. Vaitkevičiūtės, žodis dieta savaime nėra blogas, tik galbūt įgavęs neigiamą atspalvį. „Dieta yra gyvensena, režimas ar sveikos mitybos principais paremtas žmogaus gyvenimo būdas. Tačiau daugeliui dieta asocijuojasi su deficitiniu valgymu ar netgi savotišku kalėjimu: tokiu maitinimosi būdu, kuris yra labai sudėtingas. Galbūt prie dietų dar galėtume priskirti ir sergančio žmogaus maitinimosi režimą, kai jis serga lėtinėmis ligomis, turi skrandžio, virškinimo problemų, yra po operacijos“, – pasakoja gydytoja dietologė.

D. Vaitkevičiūtė sako, kad dietų laikymasis ilgalaikių rezultatų neatneša: „Laikydamiesi dietų, lėtiname metabolizmą, kuriame tam tikrų maisto medžiagų deficitą, taip pat pradedame bijoti tam tikrų maisto produktų, o to pasekmė vėliau gali būti ir valgymo sutrikimai. Jeigu kurį laiką pasilaikę dietų sugrįžtame prie senų maitinimosi įpročių – vėl grįšime ir prie senojo svorio. Todėl toks rezultatas bus labai trumpalaikis, tuo tarpu sveikatai palankus maitinimasis yra gerai dėl to, kad galima jo paprastai laikytis visą gyvenimą“, – teigia dietologė.

Maisto įvairovė – raktas į gerą savijautą

D. Vaitkevičiūtė primena, kad sveika mityba turėtų tapti įpročiu ir dalijasi taisyklingo maitinimosi gairėmis, kuriomis vadovaudamiesi lengvai kasdien į racioną įtrauksite organizmui naudingų produktų. Be to, į kasdienį racioną turi būti įtrauktas ne tik maistas, bet ir vanduo. Taip pat, pasak dietologės, lėkštėje bent tris kartus per dieną turėtų puikuotis daržovės: jos gali būti tiek apdorotos karščiu, tiek šviežios, tiek raugintos, ir viena porcija vaisių.
„Kasdien turime gauti ir baltymų, todėl į savo racioną būtinai turime įtraukti žuvį ir baltą mėsą. Būtina nepamiršti ir gerųjų riebalų – geriausias jų šaltinis linų, sėmenų arba alyvuogių aliejus, riebios jūrinės žuvys. Dar viena labai svarbi kasdienio raciono dalis – pilno grūdo produktai. Kartą per dieną patartina suvalgyti ir saujelę sėklų ar riešutų“, – pasakoja D. Vaitkevičiūtė.

Iš pieno produktų dietologė rekomenduoja vartoti rauginto pieno produktus: jogurtą, kefyrą, liesą varškę. Jie yra puikus baltymų ir probiotikų šaltinis.

Blogo maisto – nėra

Kalbėdama apie produktus, kurių turėtume vengti, D. Vaitkevičiūtė sako, kad į kraštutinumus pulti nereikia. Anot jos, nevalgomo maisto – nėra, tačiau dienos arba savaitės racioną reikėtų susidėlioti taip, kad daugiausiai gautume vertingo sveikatai maisto ir kuo mažiau „tuščių“ kalorijų.

„Nereikėtų maisto skirstyti į gerą ar blogą, nes iš tiesų tėra neteisingas maisto raciono susidėliojimas. Ne tokio sveikatai palankaus maisto mūsų racione gali būti apie 10 procentų ir nedidelis jo kiekis niekada nepakenks“, – sako dietologė.
Jeigu atsiradus progai su šeima suvalgote torto gabaliuką ar kartkartėmis paskanaujate greitojo maisto – sveikatai nepakenksite. Svarbiausia – juo nepiktnaudžiauti ir susidėlioti taip, kad jis sudarytų labai nedidelę raciono dalį. Pasak D. Vaitkevičiūtės, nereikia bijoti ir vengti įvairiausio maisto. Galbūt kai kurie produktai yra ne tokie sveikatai palankūs, bet jie teikia labai gerą emocinį atsaką arba siejasi su šeimos ar maisto kultūros tradicijomis.

Parašykite komentarą