DI iliustracija
Švietimas

DI  jau šiandien keičia studijų procesus

Aukštosios mokyklos visada buvo žinių ir mokslo kalvės, tad natūralu, jog technologinis progresas ir atsirandantys nauji įrankiai kaip dirbtinis intelektas (DI) aukštųjų mokyklų bendruomenėse greitai randa savo vartotojus. Kaip su nauju iššūkiu tvarkosi Lietuvos kolegijos ir kokią DI ateitį mato studijų procese?

DI – galingas įrankis skatinantis progresą

Šiandien DI kelia tiek daug diskusijų kaip niekas kitas. Žmonės skirtosi į grupes – palaikančių naująją technologiją ar bijančių progreso ir nežinomybės, kurią ji atneš. Visgi, pasak Utenos kolegijos doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės, nors ir labai galingas, visgi, tai kol kas yra tik įrankis.

„DI gali padidinti tam tikrų užduočių efektyvumą ir automatizavimą, bet negali pakeisti žmogaus įgūdžių. Skverbiantis DI, bendravimas, atsparumas, empatija, smalsumas, gebėjimas prisitaikyti, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir mokymasis visą gyvenimą yra minkštieji įgūdžiai, kurie tampa vertingesni nei bet kada anksčiau.

Visgi, norime to ar ne, DI jau lemia tai, kaip besimokantieji mokosi ir atlieka užduotis. DI iš tikrųjų gali būti priešas, kai piktnaudžiaujama sukčiavimo ir plagiato tikslais. Tačiau apgalvotai integruotas, jis gali būti vertingas įrankis ar vertinga technologija siekiant pedagoginių tikslų. Visiškas draudimas yra neįgyvendinamas ir neduos rezultatų, tai atstumtų technologijas išmanantį jaunimą“, – sako ji.

Doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės teigimu, naivus DI naudojimas gali sumažinti žmogaus mokymąsi ir mąstymą. Besimokantieji dabar dažnai yra labiau išmanantys DI nei jų mokytojai.

„Būtina rasti sprendimus naudoti ar nenaudoti DI,  kuriant išmintingą politiką ir pedagoginius sprendimus, siekiant gauti DI naudą ir sumažinti jo riziką. Užuot kovoję su DI, turime išmokyti jaunimą naudoti jį kritiškai ir etiškai, pavyzdžiui,  DI gali būti leidžiamas naudoti kūrybiškumui didinti. Apgalvotai įgyvendintas DI gali padaryti mokymąsi labiau suasmenintą, efektyvesnį ir patrauklesnį, gali padėti „įkvėpti“ idėjų ir pateikti konstruktyvių atsiliepimų studentams.

DI užuot išstūmęs žmones, mokytojus, tampa pagalbininku mokymosi procese. Lygiai taip pat labai svarbu vystyti besimokančiųjų etiką ir kritinį požiūrį į patį DI. Kadangi generatyvūs modeliai skverbiasi į visuomenę, studentams reikia žinoti apie visuomeninį poveikį, šališkumą ir algoritmų apribojimus”, – mano specialistė.

Kolegei pritaria ir Vilniaus kolegijos doc. dr. Joana Katina, kurios nuomone, dirbtinis intelektas nėra priešas, jeigu atsakingai juo naudojamasi.

„Aukštojo mokslo įstaigoms jis naudingas, nes gali padėti automatizuoti rutininius procesus, padėti moksliniuose tyrimuose, tokiu būdu efektyvinant organizacijos veiklą. Dėstytojams gali padėti parengti metodinę medžiagą, paskaitų prezentacijas, o, pavyzdžiui, informatikos studentams gali padėti surasti klaidas programiniame kode, su jo pagalba galima rašyti įvairius rašto darbus (projektus, kursinius, baigiamuosius). Taip pat pati DI sritis yra dėstoma kaip atskiras studijų dalykas, todėl gali būti naudojamas tiriamiesiems darbams.

Tačiau reikia atminti, kad DI nesiremia moksliniais šaltiniais, o rengiant įvairius rašto darbus reikia jais remtis. Taip pat reikia būti atidiems, negalima aklai kopijuoti teksto, nepatikrinant patiems DI pateiktų faktų, nes jis dažnai klysta. O ir tekstas, pavyzdžiui, pateiktas lietuvių kalba, dažnai būna nerišlus, todėl DI geriau naudoti tik kaip pagalbininką, užvedantį ant kelio“, – sako ji.

Padės studijuoti personalizuotai

DI pastaraisiais metais tapo itin populiariu, tačiau jo poveikis švietimui tik pradedamas suvokti. Sparčiai tobulėjant technologijoms, DI gali pakeisti mokymo ir mokymosi būdą. Pasak doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės, DI ir švietimo sankirta atveria naujas asmeninio mokymosi, klasės valdymo ir specialiojo ugdymo galimybes. Vienas iš perspektyviausių DI pritaikymų švietime yra personalizuotas mokymasis.

„DI algoritmai gali analizuoti daugybę duomenų, tam kad nustatytų modelius ir pritaikytų mokomąją medžiagą, kad ji atitiktų unikalius studentų poreikius. DI taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį valdant auditoriją. Mokytojai dažnai daug laiko skiria administracinėms užduotims, tokioms kaip užduočių vertinimas, lankomumo stebėjimas ir elgesio klasėje valdymas.

Naudojant dirbtinį intelektą šios užduotys gali būti automatizuotos, todėl mokytojai gali daugiau laiko skirti mokymui. DI gali pakeisti specialųjį ugdymą, teikiant asmeninę pagalbą studentams, turintiems įvairių mokymosi poreikių. Pavyzdžiui, studentams su negalia DI grįsti įrankiai gali pasiūlyti pagalbines priemones, kurios prisitaiko prie jų individualių poreikių“, – DI pritaikomumo galimybes vardina doc. dr. V. Bartkutė-Norkūnienė.

Kartu su progresu ateina ir iššūkiai. Vienas jų – plagijavimas ir sukčiavimas. Vilniaus kolegijos atstovės teigimu, reikia ne kovoti su DI, o gebėti prisitaikyti.

„Kova su DI yra bergždžia ir tam reikalui nėra jokių patikimų įrankių. Internete galima rasti nemažai taip vadinamų DI detektorių, kurie tikrina turinio autentiškumą. Tačiau lygiai taip pat galima rasti įrankių, kurie DI sugeneruotą turinį pakeis taip, kad niekas nepasakys, kad jis buvo sugeneruotas DI. Dirbtinis intelektas yra turtingas savo kaupiamais duomenimis, tačiau neturi proto ir kol egzistuos persvara tarp DI ir žmogaus, žmogus atras būdų kaip jį apeiti. Mokytojams ir dėstytojams siūlau susikoncentruoti ne į kovą su DI, o į tokį užduočių pateikimą, kurių DI negalėtų išspręsti, tuomet ir gaudyti sukčiavimo atvejų nereikėtų.

Džiugina ir tai, kad didesnioji dalis studentų supranta, kad baigę studijas norės eiti dirbti pagal savo specializaciją, o DI nepraeis darbo pokalbio, nepademonstruos studento įgūdžių ir nedirbs vietoj jo, todėl studentai ir suvokia, kad turi patys mokytis ir nepasikliauti vien DI“, – optimistiškai į ateitį žvelgia doc. dr. J. Katina.

Kokius specialistus pakeis DI?

Nors apie dirbtinį intelektą garsiai kalbėti pradėjome tik pastaraisiais metais, tačiau jį naudojame gana dažnai. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės teigimu, skaitmeninių duomenų yra visur, o jų kiekis kas dvejus metus padvigubėja.

„Jūrų transporto ir tarptautinės logistikos sektoriuje vyksta sparti skaitmeninė revoliucija, kurią sukėlė didžiųjų duomenų, blokų grandinių ir DI technologijos. Skaičuojama, kad globalioje laivybos rinkoje veikia daugiau nei 50 000 prekybinių laivų, gabenančių visų rūšių krovinius. Pasaulio laivynas yra registruotas daugiau nei 150 valstybių ir jame dirba daugiau nei milijonas beveik visų tautybių jūrininkų. DI ypač svarbus jūrų transportui, nes juo gabenama net 90 proc. tarptautinės prekybos apimties.

Skaitmeninės technologijos ir DI sudarė sąlygos plėtoti autonominių laivų ir skaitmeninių uostų terminalų segmentą. Autonominė laivyba yra viena iš ,,karščiausių” laivų statybos pramonės plėtros krypčių, sparčiai plėtojama Norvegijos, Suomijos ir JAV laivų statyklose. 

Tikimasi, kad autonominiais laivais bus itin dideli konteinervežiai, tanklaiviai ar kruiziniai laivai. Debesų technologijos jau veikia pasaulinės reikšmės išmaniuosiuose Antverpeno, Hamburgo, Singapūro ir kt. uostuose. Visiškai automatizuoti jūrų uosto konteinerių terminalai yra Roterdamo, Barselonos ir kituose uostuose“, – pasakoja R. Mickienė.

DI intelektas kuria ne tik naujus procesus ir standartus, bet ir specialybes. Utenos kolegijos atstovės teigimu, prognozuojama, kad ilgainiui turėtų atsirasti tokios profesijos kaip: DI auditorius, DI treneris, DI etikos ekspertai ir kt.

Parašykite komentarą