Septynioliktame amžiuje, kai Europoje siautė maro epidemija, gydytojai dėvėjo taip vadinamus “maro kostiumus” – paukščio snapus primenančias kaukes. Tuo metu buvo tikima, kad marą sukelia blogas kvapas – miazma, todėl į kaukės snapą buvo dedamos žolelės, kurios turėjo kvapą neutralizuoti. Dabar jau žinome, kad šios kaukės buvo visiškai neveiksmingos, maro sukėlėjas – ne blogas kvapas, o bakterijos, perduodamos įkandus blusoms. Tačiau tada žmonės buvo įsitikinę, kad šie kostiumai nuo maro apsaugo, juos dėvėjo, ir iki šių laikų paukščio snapo kaukė liko maro simboliu.
Praėjo keli šimtmečiai ir istorija kartojasi. COVID-19 epidemijos simboliu tapo medicininė kaukė. Politikai ragina jas nešioti, tačiau ką apie tai sako mokslininkai? Epidemiologas Karlas Heneganas ir mokslinis bendradarbis Tomas Džefersonas iš Oksfordo universiteto šiandieninę kaukių nešiojimo praktiką palygino su septyniolikto amžiaus maro kostiumais – kaukės galbūt ir suteikia žmonėms saugumo jausmą, tačiau yra lygiai taip pat neveiksmingos.
Moksliniai tyrimai, ar kaukės padeda apsisaugoti nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų, vykdomi jau seniai. Dar prieš COVID-19 turėjome SARS, MERS, kaulių gripo epidemijas – kiekviena iš jų iš naujo iškeldavo apsisaugojimo priemonių klausimą. Intuityviai atrodo, kad kaukės turėtų apsaugoti – jos uždengia burną ir nosį, per kurias patenka virusas. Tačiau klinikiniai tyrimai rodo priešingai. Tomas Džefersonas prieš 13 metų atliko pačią pirmąją sisteminę klinikinių tyrimų apžvalgą, nagrinėjančią kaukių ir kitų barjerinių apsisaugojimo priemonių efektyvumą. Nuo to laiko ši apžvalga buvo kelis kartus atnaujinta, įtraukiant naujai atliktus tyrimus, naujausia versija pasirodė šiais metais [1]. Jos išvados: apžvelgta 14-a klinikinių tyrimų – nė viename iš jų kaukės neparodė apsauginio efekto.
Kilus COVID-19 pandemijai, kaukių klausimas vėl tapo labai aktualus, todėl šiais metais buvo atliktos dar kelios sisteminės apžvalgos [2, 3]. Jų išvados panašios – kaukės neefektyvios, arba duoda labai mažą efektą. Žinoma, mokslinių tyrimų išvados dažniausiai būna suformuluotos sunkiai suprantama kalba, dėl to atsiranda daug interpretacijų ir spekuliacijų. Todėl žemiau esančiuose diagramose galite pamatyti tyrimų rezultatus, pavaizduotus grafiškai: kokiam kiekiui tyrimo dalyvių buvo laboratoriškai patvirtinta virusinė kvėpavimo takų infekcija – dėvint kaukes ir jų nedėvint.
Pirmame grafike pavaizduoti šeši klinikiniai tyrimai [4, 5, 6, 7, 8, 9], kurie analizavo klausimą, keliantį tiek daug diskusijų – ar visuotinis kaukių dėvėjimas padeda sumažinti infekcijos plitimą. Tyrimo dalyviai – eiliniai žmonės, kurie dėvėjo kaukes savo kasdieniniame gyvenime.
Užsikrėtimų rodikliai – praktiškai identiški tiek tarp kaukes dėvėjusių, tiek tarp nedėvėjusių tyrimo dalyvių, kai kuriuose tyrimuose užsikrėtimų buvo negi daugiau kaukių grupėje.
Dažnai girdime teiginius – kaukes reikia nešioti ne tam, kad apsaugoti save, o tam, kad apsaugoti aplinkinius. Keli klinikiniai tyrimai analizavo būtent šį aspektą [10, 11, 12, 13, 14, 15]. Tyrimams buvo surinkti užsikrėtę asmenys ir stebima, kaip infekcija perduodama kontaktavusiems su jais žmonėms. Žemiau esančiame grafike pavaizduota koks procentas kontaktų užsikrėtė, kai sergantieji dėvėjo kaukes ir kai nedėvėjo.
Kai kuriose tyrimuose skirtumo nebuvo, kai kuriuose – kaukės užsikrėtimų procentą sumažino, tačiau kituose – analogiškai padidino. Taigi kaukės nepadeda apsaugoti ne tik savęs, bet ir aplinkinių.
Visuose šiuose tyrimuose buvo naudojamos medicininės kaukės, bet didelė visuomenės dalis nešioja savadarbes medžiagines kaukes. Yra vos vienas klinikinis tyrimas, kuris analizavo šių kaukių veiksmingumą [16].
Medžiaginės kaukės pasirodė prasčiau tiek už medicinines, tiek už kontrolinę grupę, kuri kaukių nedėvėjo. Be to, šis tyrimas buvo darytas tarp medicinos darbuotojų, todėl tikėtina, kad visuomenėje rezultatai būtų dar prastesni. Labai gali būti, kad visuotinis savadarbių kaukių dėvėjimas ne tik nepadeda apsisaugoti, bet netgi pablogina epidemiologinę situaciją.
Dar vieno tyrimo rezultatai grafiškai nepavaizduoti, nes jame tebuvo tik po vieną užsikrėtimą kiekvienoje grupėje [17]. Ir tai yra visi iki šiol atlikti randomizuoti klinikiniai tyrimai, kurie lygino sergamumo rodiklius, nešiojant kaukes ir jų nenešiojant. Žiniasklaidoje pastoviai pasirodo sensacingų straipsnių su antraštėmis “mokslininkai nustatė”, “mokslininkai įrodė”, bet tai tebūna subjektyvios nuomonės, matematiniai modeliai, stebėjimų studijos, kas nelaikoma įrodymu medicinoje. O visi randomizuoti klinikiniai tyrimai, kurie šiuo metu yra standartu vertinant bet kokią medicininę priemonę, rodo, kad kaukės – neveiksmingos.
Kodėl kaukės neveikia? Jų paskirtis nėra apsisaugoti nuo virusų. Medicininės kaukės sukurtos tam, kad patys medicinos darbuotojai savo gleivinės išskyromis neužterštų sterilios operacinės aplinkos. Fizikiniai kaukių filtravimo tyrimai rodo, kad jos praleidžia į aplinką didžiąją dalį viruso dalelių. Be to, nešiojant kaukes, atsiranda keli neigiami veiksniai, kurie infekcijos plitimą skatina. Nuo kvėpavimo kaukės sudrėksta, jose kaupiasi ligos sukėlėjai ir tikimybė užsikrėsti pačiam kaukės nešiotojui ima didėti. Nusiimant ar taisantis smunkančias kaukes, jose susikaupęs užkratas patenka ant rankų ir paskleidžiamas per liečiamus paviršius. Viską sudėję, gauname, kad neigiami veiksniai neutralizuoja potencialų apsauginį efektą, todėl realybėje kaukių nešiojimas naudos neduoda, ką ir rodo klinikiniai tyrimai.
Reali sergamumo statistiką tą irgi patvirtina – valstybės, kuriose nėra privalomo kaukių dėvėjimo, demonstruoja geresnius epidemiologinius rezultatus. Žemiau esančiame grafike yra palyginta Lietuva su savo kaimynėmis. Lietuva yra viena labiausiai kaukių dėvėjimą propaguojančių valstybių, kaukės buvo privalomos karantino metu ir sugrąžintos nuo rugpjūčio 1 d. Lenkija taip pat laikosi labai griežtos kaukių politikos, čia kaukės irgi buvo privalomos karantino metu, o nuo rugpjūčio 8 d. vėl sugrąžintos. Latvija, priešingai, pasižymėjo vienu švelniausiu karantinu visoje Europoje, kaukių dėvėjimas čia neprivalomas. Na ir Baltarusija, kurioje nebuvo ne tik kaukių, bet ir karantino.
Prieš įvedant privalomą kaukių dėvėjimą, Lietuvos sergamumo rodikliai buvo panašūs kaip Latvijos, o įvedus, ėmė sparčiai didėti, dabar naujų susirgimų skaičiumi Latviją lenkiame kelis kartus. Įdomiausia, kad šiuo metu situacija Lietuvoje blogesnė net už Baltarusijos, kuri virusą iš viso ignoruoja. Peršasi išvada, kad privalomas kaukių dėvėjimas – nepasiteisina ir netgi duoda daugiau žalos, nei naudos.
Duomenų šaltiniai:
1. Physical interventions to interrupt or reduce the spread of respiratory viruses. Part 1 – Face masks, eye protection and person distancing: systematic review and meta-analysis.
https://www.medrxiv.org/content/10.1101/2020.03.30.20047217v2
2. Facemasks and similar barriers to prevent respiratory illness such as COVID-19: A rapid systematic review.
https://www.medrxiv.org/content/10.1101/2020.04.01.20049528v1
3. Masks for Prevention of Respiratory Virus Infections, Including SARS-CoV-2, in Health Care and Community Settings.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7322812/
4. Face mask use and control of respiratory virus transmission in households.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2662657/
5. Impact of non-pharmaceutical interventions on URIs and influenza in crowded, urban households.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2821845/
6. Surgical Mask to Prevent Influenza Transmission in Households: A Cluster Randomized Trial.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2984432/
7. Mask use, hand hygiene, and seasonal influenza-like illness among young adults: a randomized intervention trial.
https://academic.oup.com/jid/article/201/4/491/861190
8. Facemasks, Hand Hygiene, and Influenza among Young Adults: A Randomized Intervention Trial.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3266257/
9. Facemask versus no facemask in preventing viral respiratory infections during Hajj: a cluster randomised open label trial.
https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=3349234
10. Preliminary findings of a randomized trial of non-pharmaceutical interventions to prevent influenza transmission in households.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2364646/
11. Facemasks and Hand Hygiene to Prevent Influenza Transmission in Households.
https://www.acpjournals.org/doi/10.7326/0003-4819-151-7-200910060-00142
12. Findings from a household randomized controlled trial of hand washing and face masks to reduce influenza transmission in Bangkok, Thailand.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4634545/
13. The role of facemasks and hand hygiene in the prevention of influenza transmission in households: results from a cluster randomised trial.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3285078/
14. Pilot Randomised Controlled Trial to Test Effectiveness of Facemasks in Preventing Influenza-like Illness Transmission among Australian Hajj Pilgrims in 2011
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25336079/
15. Cluster randomised controlled trial to examine medical mask use as source control for people with respiratory illness.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5223715/
16. A cluster randomised trial of cloth masks compared with medical masks in healthcare workers
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4420971/
17. Use of surgical face masks to reduce the incidence of the common cold among health care workers in Japan: a randomized controlled trial.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19216002/
