Švietimas

Darniai bioekonomikos plėtrai įgyvendinti telkiamos geriausios pasaulio praktikos

Gegužės 20–21 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko antroji nuotolinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2021: Prisitaikymas prie klimato kaitos“. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinės plėtros fakultetu organizuotas renginys sutraukė dalyvius iš Europos ir viso pasaulio. Plenarinėse sesijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Nigerijos, Nyderlandų, Norvegijos, Pakistano, Rusijos, Slovakijos ir Vokietijos.

Tokia dalyvių įvairovė dar kartą paliudija, koks universaliai svarbus ir neatidėliotinas poreikis ieškoti tvarių bioekonomikos vystymosi sprendimų, padedančių tinkamai prisitaikyti ir reaguoti į klimato kaitą, ir jos keliamus iššūkius. Konferencijos metu buvo siekiama atsakyti į klausimus, kodėl svarbu, kad kiekvienas žemės ištekliais besinaudojantis ir joje gyvenantis žmogus turėtų būti socialiai atsakingas, suprastų bioekonomikos procesų svarbą ir rinktųsi tvariausius, aplinką tausojančius sprendimus.

Taip pat diskutuota, kodėl atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir gaires, pirmiausia svarbu nepamiršti vietos konteksto bei ieškoti galimybių gerinti sąlygas jame. Prie šių atsakymų paieškų labai prisidėjo ir vienas svarbiausių konferencijos rėmėjų, bioekonomikos procesų svarbą matančios ir jų pokyčius tiesiogiai patiriančios visuomenės atstovas – Lietuvos kaimo tinklas (LKT; Projekto Nr. PLKT-KK-20-1-01801-PR001, priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis).

Ambicingasis žaliasis kursas reikalauja pažangių mokslinių sprendimų

Konferencijos dalyvių nuomone, siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijos uždavinius, ši tema itin aktuali ir vietiniu, ir globaliu lygmeniu. ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą gali būti įgyvendinamas tik vykstant dideliems kompleksiniams Europos visuomenės ir ekonomikos pokyčiams. Tam numatyta ir kaip niekada didelė, net 30 procentų ES biudžeto siekianti dalis, skirta kovai su klimato kaita. Taigi, labai svarbu, kad visuomenės pokyčiai prisitaikant prie šių sąlygų būtų ekonomiškai efektyvūs, subalansuoti ir teisingi žvelgiant iš socialinės perspektyvos. Čia ir išryškėja būtinybė dalintis geriausiomis viso pasaulio praktikomis bei analizuoti tokias temas, kaip politika ir viešosios investicijos į bioekonomikos tyrimus, vartotojų ir gamintojų elgsena klimato kaitos kontekste, verslo ir vietos modeliai žiedinei bioekonomikai ar bioekonomikos spartinimas per investicijas ir finansinius sprendimus.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis pažymėjo, kad ieškant tvarių ribotų išteklių panaudojimo būdų tampa aišku, kad šios konferencijos svarba peržengia akademinių interesų ribas. Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorė prof. dr. Irina Pilverė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad pokyčiai prasideda nuo žinių ir bendradarbiavimo. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės nuomone, prie tvarių, išteklius tausojančių sprendimų, bendruomenės supratimo, kaip maistas pasiekia mūsų stalą, ir kokios žemės ūkio sistemos gali būti tvariausios, ypač Lietuvoje, kur žemės ūkis atlieka didelį vaidmenį ekonomikoje, prisidėti turi ne tik bioekonomikos ir žemės ūkio sektorių vystytojai, bet ir kiekvienas iš mūsų.

„Pasitelkęs faktus ir žinias, mokslas gali prisidėti prie ambicingo Žaliojo kurso įgyvendinimo Europoje,“ – teigė Vageningeno universiteto mokslininkas dr. Martin‘as C. Th. Scholten‘as savo pranešime apie klimato kaitos poveikiui atsparią maisto sistemą ir jos svarbą ateityje. Mokslininkas pasidalijo įžvalgomis apie bioekonomikos įvairiapusiškumą ir pritaikomumą sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, pagalbą ūkininkams reaguojant į klimato kaitą, įvairius metodus, kaip tvariai didinti žemės ūkio produkciją ir pajamas, sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir tvariai panaudoti itin ribotus išteklius. Dr. Scholten‘as taip pat atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į kiekvieno iš mūsų paliekamą ekologinį pėdsaką, būdus vengti išteklių švaistymo, skatinti perdirbimą ir pakartotinį išteklių panaudojimą.

„Visi mūsų ištekliai išgaunami VIENOJE planetoje,“ – priminė jis.

Mokslininko teigimu, ši tema labai aktuali ne tik globaliu, bet ir lokaliu lygmeniu, ir ypač svarbi tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Latvija ir Lietuva, kur didelę pramonės dalį sudaro žemės ūkis.

15 metų patirties agroekologijos ir kaimo politikos analizės srityse turintis Thünen instituto mokslininkas dr. Gerald‘as Schwarz‘as kalbėjo apie pokyčius ir poslinkius agroekologijos srityje. Tyrėjas identifikavo sąsajas tarp įprastinio žemės ūkio ir ekologinio žemės ūkio, iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti būdų, kaip žemės ūkyje pagaminti pakankamai viešųjų gėrybių, kartu palaikant privačių gėrybių, užtikrinančių ekonominį ir socialinį tvarumą ūkio lygmeniu, kūrimą. Jis teigė, kad itin svarbu žemės ūkio našumą didinti smulkiuose šeimos ūkiuose, kurie nėra per daug priklausomi nuo viešosios paramos, taip pat paaiškino, kodėl labai svarbu neveiksmingas praktikas keisti veiksmingesnėmis agroekologinėmis, užtikrinti aktyvesnį pačių ūkininkų ir galutinių šių gėrybių vartotojų įsitraukimą į sistemą, skatinti jų sąmoningumą ir supratimą apie maisto kelią „nuo ūkio iki stalo“ jau mokykloje. Taip pat mokslininkas pažymėjo, kad svarbu nuolat atnaujinti šias žinias, skatinti mokytis visą gyvenimą, taip užtikrinant visos žemės ūkio ir maisto sistemos tvarumą ir bioįvairovės išsaugojimą, naudojantis geriausiais įvairių šalių agroekologinių praktikų pavyzdžiais, skatinti sąmoningą ir aktyvų vietinio žemės ūkio ir visos su juo susijusios sistemos dalyvių įsitraukimą.

Nuo atsinaujinančios energetikos iki investicijų, kuriančių technologinį progresą

Pirmosios konferencijos dienos popietę vykusiose paralelinėse sesijose įvairiapusiškai ir išsamiai aptarti su bioekonomikos tyrimais, nukreiptais į politiką, viešąsias investicijas ir jų finansavimą, susiję klausimai. Šioje sesijoje nemaža dalis pranešimų buvo apie mokesčių politikos klausimus. Tyrėjai diskutavo, kaip mokesčių instrumentai gali prisidėti prie bioekonomikos skatinimo, CO2 ir kitų, su technologiniu progresu susijusių mokesčių įvedimu kaip tiesioginės klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės. Buvo aptariami maisto saugumo klausimai Afrikos šalyse. Svarstyta, kaip rasti optimalų pasėlių auginimo modelį įvertinus susidarančias emisijas, dirvožemio būklę ir kitus aplinkosaugos aspektus. Nagrinėtas Latvijos atvejis paramos maisto gamintojams srityje, aptarta metodika, kaip nustatyti ekologiškų produktų sertifikavimo kainą ir kaip užtikrinti, kad kaina už sertifikavimą taip pat skatintų ekologinių produktų plėtrą. Taip pat kalbėta apie gyvulinės kilmės atliekų susidarymą, dalintasi gerąja patirtimi, kaip įvairios atliekos galėtų būti utilizuojamos keičiant technologinius procesus ir taupant energijos išteklius.

Išsamiai pristatytos temos ir apie atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, vandens, saulės) panaudojimą ir nacionalinės politikos poveikį energijos produktų pokyčiams, nacionalinės ekonomikos plėtrai, regionų socialiniam-ekonominiam vystymuisi, energijos išlaidų mažinimui. Taip pat aptarti įvairūs projektai, kaip, pavyzdžiui, bioekonomikos platforma, skirta gilinti žinias įvairiose bioekonomikos srityse ir supažindinti su svarbiais vietinės valdžios sprendimais dėl žaliųjų ir mėlynųjų erdvių kūrimo. Tyrėjai pasidalino gerosiomis patirtimis ir pateikė įžvalgas, kaip turėtų būti kuriamas bioekonomikos tikslus atitinkantis aplinkos dizainas. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad visoms idėjoms įgyvendinti reikalingos investicijos, o investuotojams svarbūs abu aspektai – finansinė grąža ir bioekonomikos skatinimas.

Žaliajam kursui įgyvendinti – inovatyvūs mokslo ir verslo partnerystės sprendimai

Antroji konferencijos diena prasidėjo ekspertų diskusija apie Europos žaliojo kurso iniciatyvas. Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai bei tvarių ir inovatyvių sprendimų ieškančių Lietuvos ir užsienio verslo įmonių atstovai dalinosi idėjomis ir analizavo, kaip degalų, trąšų ir plastiko sektoriai galėtų prisidėti (ar jau prisideda) sprendžiant klimato kaitos pokyčius Europoje ir visame pasaulyje. Norvegijos gyvybės mokslų universiteto profesorius dr. Vincent‘as Eijsink‘as pristatė savo tyrimų sritį – pramoninę biotechnologiją, apimančią biodegalus, ir galimas tolesnes tyrimų perspektyvas. Mokslininko teigimu, šiuo metu Europoje vykdomi tyrimai turi daug potencialo prisidėti prie tvarių, biologiniais ištekliais grįstų, sprendimų radimo, ir yra konkurencingi pasauliniu lygiu. Estų „Balti Biometaan“ įmonės valdybos narys Ahto Oja kalbėjo apie biometano kaip alternatyvos įprastiniam kurui naudojimo teigiamą poveikį aplinkai, tokias kliūtis šio sektoriaus plėtrai, kaip negausios visuomenės ir politikos formuotojų žinios apie biometano naudojimo privalumus. „Bioenergy LT“ laboratorijos vadovas dr. Audrius Gegeckas pristatė holistinius ir tvarius aukštųjų biotechnologijų sprendimus, galinčius užtikrinti aukštą derlių ir palaikyti biologinį dirvos aktyvumą, augalų biostimuliantų svarbą ir veiklos gaires, derančias su Europos Komisijos „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos tikslais. Švedų įmonės „ThermoSeed Global“ atstovas dr. Gustaf‘as Forsberg‘as kalbėjo apie inovatyvią, itin veiksmingą ir aplinkai draugišką, sėklų apdorojimo technologiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Taikomosios biokatalizės sektoriaus vadovė dr. Inga Matijošytė pristatė bioplastiko gamybos ir naudojimo tendencijas, galimybes ateityje, naudą ir svarbą tvarių sprendimų paieškos kontekste. Sesiją užbaigė plastikines pakuotes gaminančios įmonės „Plastiksė“ verslo plėtros konsultantė dr. Irena Vitkauskienė, plastiko naudojimo tendencijas pristačiusi verslo kontekste.

Antrojoje plenarinės sesijos dalyje Estijos gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos ir socialinių mokslų instituto vadovas dr. Ants-Hannes Viira dalinosi tyrimais apie gerosios praktikos verslo modelius tvariai bioekonomikos plėtrai Baltijos jūros regione. Pranešime pristatyta išsami bioekonomikos verslo modelių analizė, parengti verslo modeliai, leidžiantys įsivertinti esamą situaciją ir galimybes vystyti tvarų bei inovatyvų bioekonomikos verslą žiedinės gamybos kontekste.

Vartotojų elgsena klimato kaitos kontekste

Popietinėje penktadienio sesijoje dalyvavo mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos ir Azerbaidžano. Jų pranešimuose aptartos aktualios šio laikotarpio problemos – įmonių socialinės atsakomybės poveikis darbuotojų elgsenai, tyrimų rezultatai apie jaunimą motyvuojančius veiksnius dirbti žemės ūkio sektoriuje ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialinė dimensija. Dauguma pranešimų buvo skirti vartotojų požiūrio analizei klimato kaitos kontekste, vertinant jų požiūrį į aplinką, bioįvairovę ir kitas ekosistemos paslaugas, taip pat pristatytos įdomios įžvalgos ir rezultatai apie gyventojų požiūrį į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pastebėta, kad mokslininkų susidomėjimas aplinkos ekonominiu vertinimu vartotojų ir gamintojų elgsenos kontekste suteikia naujų tyrimų galimybių.

Penktadienį vykusioje trečiojoje konferencijos dalyje apie verslo modelius, skirtus žiedinei ekonomikai, dalyviai klausėsi ir aktyviai diskutavo apie tokius aktualius šios srities aspektus, kaip maisto tiekimo grandinės, verslo ir mokslo modeliai, klimato kaita, sėkmės atvejai versle ir moksle iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Nigerijos ir kitų šalių.

Dirbtuvės „Maisto sistemos: mano pasirinkimai didinant vartojimo darnumą“

Konferencijos metu organizuotos ir didelio dalyvių susidomėjimo sulaukusios dirbtuvės „Maisto sistemos: mano pasirinkimai didinant vartojimo darnumą“. Jų metu diskutuota apie vietos maistą, jo grandines ir atsakingą vartojimą. Dirbtuvės prasidėjo prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimu apie maisto sistemas ir darnų vartojimą ateityje, jį sekė įvairios interaktyvios užduotys, sujungusios dalyvių teorines žinias ir praktines patirtis. Atlikdami užduotis, dalyviai nagrinėjo, iš kur atkeliauja jų dažniausiai vartojami maisto produktai, skaičiavo „maisto mylias“, vertino savo santykį su vietos produktų vartojimu, svarstė, ką kiekvienas iš mūsų dėl darnaus vartojimo gali padaryti jau šiandien. Aktyvus užsienio dalyvių įsitraukimas atliekant užduotis sudarė galimybes įvairiais aspektais analizuoti ir aptarti su darniu maisto vartojimu susijusius klausimus ir dėl jo kylančius iššūkius.

Dvi dienas trukusios konferencijos metu pristatytų pranešimų įvairovė ir vienas kitą papildančios skirtingų sričių ekspertų diskusijos puikiai atskleidžia bioekonomikos potencialą ieškant tvarių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Renginys suteikė galimybių naujų bendradarbiavimo sričių paieškoms tarp verslo, mokslo, politikų ir kitų suinteresuotų šalių. Nepamiršta ir šių procesų komunikacijos svarba visoms visuomenės atstovų grupėms ir jų įsitraukimas į vykstančius pokyčius bei nuolatinė šio dialogo palaikymo būtinybė.

Parašykite komentarą