Augantis dėmesys tvarumui yra pagrindas žmonėms nukreipti dalį savo santaupų į tvarias bei socialiai atsakingas investicijas. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė sumaištį žaliavų ir finansų rinkose. Vis dėlto, remiantis istorinėmis tendencijomis, tikėtina, kad šis šokas – laikinas, o tvarios investicijos išliks itin svarbus ilgalaikis sprendimas.
Klimato kaita ir su ja susijusios problemos yra aktualios lietuviams – maždaug 86 proc. šalies gyventojų nerimauja dėl įvairaus klimato kaitos poveikio, rodo 2020 m. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Tad natūralu, kad tvarumu besirūpinantiems žmonėms yra svarbu, į kokias pramonės šakas yra investuojamos jų santaupos.
Tvarios investicijos dažniausiai yra siejamos su skirtingais aplinkos, socialiniais ar valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, toliau – ESG) tvarumo kriterijais. Siekdami suteikti galimybę papildomai kaupiantiems pensijai nukreipti santaupas į tvaresnes investicijas, dar praėjusiais metais įkūrėme „Luminor tvari ateitis index“ fondą. Vėliau kai kurie kiti Lietuvos investicijų valdytojai įsteigė savo tvarius pensijų fondus.
Nors tvarių pensijų fondų įkūrimas – natūralus rinkos žingsnis, tačiau per visą pasaulį vilnijant Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams, dabartinė situacija kelia papildomų iššūkių ESG fondų valdytojams ir investuotojams. Karo metu klestinčios ginklų bei iškastinio kuro pramonės į aplinkai draugišką ir socialiai atsakingą veiklą vykdančių įmonių apibrėžimą nepatenka. Tad naftos kainoms pakilus į seniai matytas aukštumas, iškyla grėsmė, kad tvarumas gali būti nustumiamas į antrą planą.
Panašioje situacijoje esame buvę ir anksčiau – naftos kaina yra linkusi ženkliai svyruoti ir dėl įvairių priežasčių ji buvo stipriai pakilusi 1990 m., 2000 m., 2008 m. ir 2012 metais. Todėl tikėtina, kad ir šiandien aukštai užkilusios kainos ilgainiui pradės leistis, o karo sukeltas šokas šioje rinkoje išblės. Nuo „Luminor tvari ateitis index“ fondo įkūrimo pradžios iki 2022 m. gegužės 25 d. išsivysčiusių rinkų indeksas[1] eurais pakilo beveik tiek pat, kiek ir šio regiono indeksas, atsižvelgiantis į tvarumo kriterijus[2]. Tuo tarpu besivystančiose rinkose į tvarumo kriterijus atsižvelgiantis indeksas[3] eurais krito 3,7 proc. punkto mažiau nei įprastas besivystančių rinkų indeksas[4].
Rusijos invazija į Ukrainą taip pat parodė, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro ne tik didina valstybių ir žmonių finansinį bei ekonominį pažeidžiamumą, bet ir mažina galimybes prognozuoti kasdienes išlaidas ar planuoti metinius biudžetus. Todėl tvarumas įgauna kaip niekada didelę reikšmę Europoje, kurios ekonomika smarkiai priklauso nuo energetinių išteklių importo.
Visi pastebime augantį visuomenės palaikymą ir pakankamą politinę valią naujiems atsinaujinančios energetikos projektams, norint ne tik įgyvendinti užsibrėžtus ilgalaikius klimato kaitos tikslus, bet ir kuo greičiau sumažinti Europos priklausomybę. Tikėtina, kad valstybės ims ieškoti vis daugiau būdų diversifikuoti savo energijos šaltinius, sparčiau ir gausiau investuos į alternatyvius energijos išteklius, žaliąją energiją ir kt.
Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į kitus ESG veiksnius – didesnės investicijos į ESG rodiklius gerinančias įmones turėtų prisidėti prie teigiamų socialinių, valdysenos ir klimato pokyčių, darytų palankų poveikį viso pasaulio gyventojams ir aplinkai. Be to, tokios investicijos leidžia išvengti arba sumažinti finansavimą įmonių, kurios ne tik teršia aplinką, elgiasi neatsakingai ir nesąžiningai, bet ir prisideda prie karo pramonės.
