Dovile e1670062489246
Žmonės

D. Filmanavičiūtė ragina duoti atkirtį neapykantai internete

Kaip jaučiatės, jei tyčiojasi iš jūsų, o jei iš jūsų vaikų? Ką daryti, jeigu nuo patyčių atsiriboti neišeina, nes su jomis susiduriama leidžiant laiką antruose namuose – virtualiame pasaulyje? Žurnalistė, reklamos specialistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė ragina stabdyti laido riterius ir nebūti abejingais kitų jausmams. Internetinis bendravimas – dažnesnis nei gyvi susitikimai, todėl patirtys virtualioje erdvėje daro didelę įtaką žmonių savijautai ir emocinei sveikatai.

Internetinė higiena

D. Filmanavičiūtė sako, kad neapykantos kalbą internete išprovokuoja jos pasisakymai visuomenėje aštriomis temomis, keliamos žmogaus teisių problemos, tačiau užuot vystę kokybišką diskusiją, laido riteriai dažniausiai griebiasi patyčių dėl išvaizdos, asmenybės bruožų.

„Daugiau kaip trečdalis Lietuvos paauglių patiria patyčias, Lietuvos savižudybių rodikliai yra prasčiausi Europoje. Aš jau nebekalbu apie mūsų internetinę higieną, kultūrą vienas kito atžvilgiu virtualybėje, nuolatinius agresijos pliūpsnius, iškreiptą „cancel“ reiškinį. Ir man tenka susidurti su patyčiomis socialiniame tinkle. Žinau, kad pašaipių žinučių iš riterių be pavardės sulauksiu kaskart, kai pasisakysiu žmogaus teisių temomis. Jiems tiesiog smegenys užsiliepsnoja, kai viešai pasakau, kad mes visi lygūs“, – patirtimi dalijasi D. Filmanavičiūtė.

Nors iš pažiūros atrodo, kad į internetines patyčias galima tiesiog nekreipti dėmesio, psichologė Karolina Gurskienė teigia priešingai – internete vykdomos patyčios sukelia tokias pačias emocijas, kaip ir patyčios gyvai: „Žmogus, iš kurio tyčiojamasi, išgyvena stiprų gėdos jausmą, nerimą, dažnai ilgam būna varginamas įkyrių minčių ir baimių. Jei jis patiria vis pasikartojančias patyčias, prisideda nuolatinis realybės tikrinimas ir baimė, kad virtualūs skriaudėjai ims persekioti ir tęsti patyčias gyvai. Kandūs žodžiai žeidžia vienodai, ar sėdima už monitoriaus ekrano, mokyklinio suolo, ar darbinio stalo.“

Susidūrus su patyčiomis ir šmeižtu interneto erdvėje, gali prireikti specialistų pagalbos ne tik susitvarkyti su kylančiomis emocijomis, tačiau ir su padaryta reputacine žala. „Ne visada žmogus geba su internete patirtų užgauliojimų pasekmėmis susidoroti savarankiškai. Problemos sprendimas gali reikšti ir papildomas nenumatytas išlaidas žmogui, iš kurio tyčiojamasi. Sukūrėme programą „Neapykantai Stop“, kuri suteikia visapusišką pagalbą. Pavyzdžiui, patiriant smurtą internete, nežinant, ką daryti žmogų konsultuoja psichologai, o teisininkas gali pateikti rekomendacijas, kaip apie atvejį pranešti teisėsaugos institucijoms“, – komentuoja Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.

Tyčiojasi dėl nuomonės

Psichologė atkreipia dėmesį, kad patyčių interneto erdvėje paprastai sulaukia aktyvūs, savo nuomonę turintys asmenys, kurie ateina su aiškia savo pozicija ir ją išsakydami siekia diskutuoti, kelti aktualias visuomenės problemas, yra neabejingi. Problema, kad internete komentarais dalijasi ne vienodo išsilavinimo, pažiūrų žmonės, kai kurie nėra nusiteikę pagarbiai diskusijai, o siekia tiesiog parodyti savo galią. 

„Tarp suaugusiųjų dažnesnis momentinis pasityčiojimas, kai už ne tokią nuomonę ar nepatinkantį komentarą nuaidi užgauliojimų lavina. Kai suaugę žmonės eina į aršias konfrontacijas, ypač internete, paprastai tai daug pasako apie jų asmenybę: tai konfliktiški žmonės, kurie ieško erdvės išsikrauti, jiems svarbu būti teisiais. Iš karto su tokiais ketinimais atėjusiam žmogui išaiškinti kitokią nuomonę nėra kaip“, – nurodo K. Gurskienė.

Pasak J. Judickienės, bendrą saugumą internete didina griežta kiekvieno iš mūsų reakcija į netinkamą elgesį, šmeižtą, patyčias ar net kibernetines atakas: „Mes siekiame, kad su patyčių internete problema susidūrę žmonės neliktų vieni ir turėtų galimybę apsiginti. Žmogus, gavęs specialistų patarimus ir tiesioginę pagalbą, gali jaustis saugesnis. Kartu tai kuria ir bendrą visuomenės saugumo jausmą, ugdo bendravimo kultūrą.“

Būtina stabdyti

K. Gurskienė teigia, kad susidūrus su užgauliojimais ir patyčiomis internete, kurios sukelia neigiamų emocijų, reikėtų kuriam laikui padėti į šoną išmaniuosius įrenginius, atsitraukti, užsiimti mėgstama veikla, išeiti pasivaikščioti. Atsitraukimas leidžia atkurti dvasinę pusiausvyrą. Visgi svarbu nepalikti patyčioms atvirų durų, nes aplinkinių nepritarimas patyčias vykdančio asmens veiksmams yra efektyvus būdas užkirsti kelią neapykantos kultūrai. 

„Dažniau tyčiotis būdinga asmenims, kurie yra aukšto pasitikėjimo savimi, bet žemos savivertės. Tyčiodamiesi iš kitų, paprastai jie jaučia galios ir viršenybės jausmą, kurie didėja, jei tyčiojimosi procesas nestabdomas. Jei skriaudėjas pajunta pasekmes, patirdamas gėdos jausmą ir matydamas pasipiktinimą ir nusivylimą iš kitų, dar kartą to patirti paprastai jis nenori, todėl tyčiotis iš kitų nustoja“, – paaiškina K. Gurskienė.

D. Filmanavičiūtė pastebi, kad svarbu būti jautresniems vieni kitų emocijoms ir nenumoti ranka, kai užsipuolamas kitas žmogus: „Internete praleidžiame labai daug laiko, todėl norėtųsi, kad ta erdvė būtų kokybiška ir maloni visiems. Aš stengiuosi piktų komentarų nesureikšminti, nes agresyviai nusiteikusių žmonių yra labai daug ir dėmesys jiems išeikvotų daug laiko. Patarčiau visiems nepritarti, nepalaikyti agresijos ir patyčių internete ne tik tada, kai jos nukreiptos į mus, bet ir kai užsipuolami kiti.“

Parašykite komentarą