Žmonės

Cukrinis diabetas be adatų: jau realybė ar tik svajonė?

Prieš 10 metų cukrinio diabeto diagnozę išgirdusi Ramunė prisipažįsta, kad buvo laikas, kai ji gėdijosi savo ligos, pakitusio gyvenimo būdo ir insuliną leisdavosi slapta. Tiesa, dažnu atveju tiek insulininių, tiek neinsulininių vaistų injekcijos yra neatsiejamos nuo diabetu sergančių pacientų kasdienybės, tačiau mokslas žengia į priekį, o kartu su juo į pasaulį ateina ir naujos gydymo galimybės, padedančios keisti pacientų kasdienę sveikatos priežiūrą.

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų skaičius svyruoja nuo 7 iki 9 proc. Daugiausiai, net 90 proc. pacientų, yra nustatytas II tipo diabetas arba kitaip vadinamas suaugusiųjų diabetu, o I tipo, jaunesnių žmonių, cukrinis diabetas, sudaro 10 proc. visų ligos atvejų.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, nuolat augant sergančiųjų skaičiui, didelis dėmesys turi būti sutelktas į inovatyvių gydymo priemonių prieinamumą Lietuvos pacientams.

„Cukrinis diabetas yra viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetinių sričių, visame pasaulyje juo serga daugiau nei 400 mln. žmonių. Iki 2025 m. PSO iškėlė bendrą tikslą – sustabdyti naujų pacientų skaičiaus augimą. Norint tai įgyvendinti ir mūsų šalyje, svarbu užtikrinti, kad šia liga sergantieji turėtų visas galimybes gauti efektyvų savalaikį gydymą. Diabeto gydymo rekomendacijose daug kalbama apie progresyvius gydymo metodus, o į rinką ateinančios naujovės iš esmės keičia pacientų kasdienį gyvenimą. Tačiau kol kas Lietuvoje dar turime kur tobulėti, ypač kalbant apie vaistų kompensavimo tvarką, ribotas gydytojų galimybes remtis tarptautinėmis gairėmis grįstu gydymu, todėl tikimės, kad ši terapinė sritis taps svarbi ir mūsų sveikatos sistemai“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Gyvenimą lengvinantis pokytis

Gydytojos endokrinologės dr. Agnės Abraitienės teigimu, ilgą laiką gydant cukrinį diabetą buvo koncentruojamasi į gliukozės kiekį paciento kraujyje. Tačiau dabartinės gydymo gairės rekomenduoja individualiai įvertinti kiekvieną pacientą – jo diabeto stažą, gretutines ligas, amžių, socialinę padėtį ar motyvaciją gydytis ir parinkti jam gydymą individualiai.

„Vienu iš gydymo tikslų vis dar išlieka gliukozės kiekio kraujyje mažinimas, nes jos padidėjimas sukelia diabeto komplikacijas. Tačiau dabar mes jau žinome, kad II tipo diabetu sergantieji turi didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir vien tik bet kokiomis priemonėmis mažinant gliukozę, mes šios rizikos nesumažinsime“, – sako gydytoja.

Pasak medikės, jau kurį laiką II tipo diabetu sergantiems pacientams yra skiriamas gydymas leidžiamais neinsulininiais vaistais GLP-1 receptorių agonistais, kurie ypač reikšmingi siekiant sumažinti ne tik gliukozės kiekį, bet ir komplikacijų riziką.

„Progresyvus gydymas, atitinkantis naujausias rekomendacijas, veiksmingas mažinant gliukozės kiekį, kūno svorį, o svarbiausia – siekiant širdies ir kraujagyslių apsaugos. Tokį inovatyvų gydymą visame pasaulyje rekomenduojama skirti ankstyvoje diabeto stadijoje, ypač tiems pacientams, kurie turi svorio problemų arba didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako dr. A. Abraitienė.

Šiandien Europos rinkoje pacientai jau išbando naują gydymo būdą, kurio mokslininkai ieškojo daugelį metų. Pirmą kartą istorijoje efektyviam II tipo diabeto gydymui buvo sukurta GLP-1 receptorių agonistų tabletinė forma. Ekspertų teigimu, pirmasis pasaulyje geriamas gydymas GLP-1 receptorių agonistais turės neabejotinos įtakos pacientų gyvenimo kokybei.

„Pacientai galės pasirinkti, koks gydymo būdas jiems yra patogesnis. Yra dalis sergančiųjų, kurie bijo injekcinių preparatų, nenori leistis vaistų, tiems pacientams ši naujovė turėtų būti ypač aktuali. Galimybė išvengti nuolatinių injekcijų jau prieinama pažangiose Europos Sąjungos šalyse, planuojama, kad ateityje ši farmacijos naujovė pasieks ir Lietuvos pacientus“, – sako gydytoja.

Pacientė: buvo metas, kai gėdijausi ligos

Jurbarkietė Ramunė Masiliūnienė II tipo cukriniu diabetu serga jau 10 metų. Moteris diagnozę išgirdo būdama 53 metų amžiaus ir pripažįsta, kad pirmieji keleri metai su liga buvo ypač sudėtingi.

„Gal metus aš tik verkdavau, niekaip negalėjau susitaikyti su diagnoze, o stresas tik blogino mano sveikatos būklę. Dabar, kai atsigręžiu atgal, pagalvoju, kad man reikėjo kreiptis į psichologą. Aš emociškai negalėjau priimti ligos, o reikėjo su ja susigyventi, kad viskas pasikeistų“, – pasakoja Ramunė.

Kelerius metus moteris buvo gydoma tabletiniais vaistais, kurie, deja, gerų rezultatų nedavė. Tada medikai Ramunei paskyrė gydymą insulinu ir, nors jis buvo veiksmingas, reikėjo laiko, kad ji priprastų prie nuolatinių injekcijų.

„Iš pradžių stengdavausi nuo kitų slėpti insulino leidimą, net ir nuo savo vyro. Buvo nepatogu, klausdavau savęs, kodėl turiu tai daryti, kodėl man? Aš nenorėjau, kad kas nors tai matytų, o su draugais iš viso šia tema nekalbėdavau“, – sako moteris.

Ramunė griežtai laikosi gydytojų rekomendacijų, niekada nesusigundo suvalgyti to, ko jai nederėtų, visada sąžiningai susileidžia insuliną reikiamu metu. Moteris sako, kad jau priprato prie tokio gyvenimo, net turi savo atskirą meniu, o vyrui ir toliau kepa pyragus, nors pati jų nevalgo. Tiesa, Ramunė pripažįsta, kad tabletinis gydymas būtų daug patogesnis nei nuolatinės insulino injekcijos ir labai palengvintų kasdienį gyvenimą.

Galimybė grįžti nuo insulino prie tablečių

Pasak dr. A. Abraitienės, nutinka, kad vyresni žmonės, kaip ir Ramunė, serga jaunų žmonių diabeto forma, kurios anksčiau niekas nenustatydavo.

„Dabar, kai atliekame kraujo tyrimus, matome, kad ir 40, ir 60 metų amžiaus pacientams yra kasos ląstelių pažeidimo žymenys ir mažai insulino, todėl ir vyresnio amžiaus žmonėms nustatome diabetą, labiau būdingą vaikams ir jauniems asmenims. Tai specialus diabeto tipas ir jis pakankamai anksti pradedamas gydyti insulino terapija, nes dažniausiai kiti vaistai turi trumpą efektą arba apskritai jo neturi. Vis dėlto, dažniausiai vyresniems žmonėms nustatome II tipo diabetą, kurį ilgą laiką galima efeltyviai kontroliuoti nenaudojant insulino“, – sako medikė.

Gydytojos teigimu, šiuolaikinio gydymo pagalba, net ir tokiais atvejais, kai II tipo cukriniu diabetu sergančiam pacientui jau yra taikoma insulino terapija, kartais yra įmanomas sugrįžimas prie neinsulininių vaistų.

„Anksčiau, kai neturėjome šiuolaikinių vaistų, insuliną pacientams skirdavome labai anksti ir nebūtinai laiku. Todėl dabar dažnai reikia peržiūrėti net ir insulinu gydomų pacientų rekomendacijas, kadangi kai kuriems pacientams mes galime padaryti žingsnį atgal ir paskirti neinsulininius vaistus arba jų derinį kartu su insulino terapija. Tiesa, tokia gydymo schema labai efektyvi ir pasaulyje sparčiai populiarėjanti, kadangi yra ne tik veiksmingesnė, bet ir saugesnė už daugkartines insulino injekcijas“, – sako dr. A. Abraitienė.

Progresyvus gydymas taikomas per vėlai

Endokrinologės teigimu, cukrinio diabeto gydymo prieinamumo situacija Lietuvoje išlieka pakankamai gera. Kalbant apie I tipo diabeto gydymą, šalyje šiandien yra prieinami visi pasaulyje naudojami insulinai, todėl galima skirti pažangius preparatus visiems pacientams, kuriems reikalinga insulino terapija.

Situacija šiek tiek kitokia, kalbant apie II tipo cukrinio diabeto gydymą neinsulininiais vaistais. Nors turime praktiškai visus progresyvius vaistus, naudojamus pasaulyje, tačiau pacientus jie pasiekia per vėlai.

„Inovatyvius vaistus galima išrašyti kaip kompensuojamus tik vėlyvose diabeto stadijose, kai pigesni senesni vaistai yra nepakankamai efektyvūs. Taip išeina, kad juos skiriame per vėlai, kai diabeto komplikacijos jau išsivysčiusios ir progresyvių vaistų paskyrimas yra mažiau veiksmingas. Paskyrus progresyvius vaistus per vėlai, kai jau yra išsivysčiusios diabeto komplikacijos, neišnaudojami visi šių vaistų privalumai. Ekspertų nuomonė yra vieninga – kuo anksčiau pradedama gydyti progresyvesniais vaistais, tuo geresni diabeto gydymo rezultatai. Mes esame priversti gydyti savo pacientus neatsižvelgdami į Europos diabetologų rekomendacijas, nors puikiai jas išmanome, tačiau mus riboja vaistų kompensavimo tvarka“, – sako gydytoja.

 

 

Parašykite komentarą