Kultūra Miestas

„ConTempo“ uždarysianti kosmologinė opera „S’anatomia“: droninė muzika, Jungas ir dainuojančios planetos

Likus vos porai dienų iki tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ pabaigos, festivalio žiūrovai turi galimybę pamatyti dar vieną išskirtinę premjerą – trečiadienį ir ketvirtadienį Kauno kamerinio teatro Mažojoje scenoje bus pristatyta „Kosmos Theatre“ ir kompozitoriaus Mantvydo Pranulio 12 dalių kosmologinė interaktyvi opera „S’anatomia“, kurios muzikinis pagrindas grįstas dronine muzika.

„Egzistuoja tam tikros spektrogramos, kurias skleidžia Visatoje skriejantys kūnai“, – pasakodamas apie tai, iš kur kilo kosmologinės operos sąvoka sako M. Pranulis. – Šias spektrogramas aš paverčiau garsais ir transponavau į girdimą diapazoną. „S’anatomia“ – garsinis spektaklis, kuriame skambantis ištisinis garsas panardins žmogų į tam tikrą būseną.“

Kartu operoje veikiantis Povilas Jatkevičius priduria, kad šis kūrinys gerokai skiriasi nuo tradicinei operai būdingų savybių. „S’anatomia“ tikrai nėra tradicinė opera – joje niekas nedainuoja specialiai pastatytu balsu, scenografija, kurią kūrė scenografė Barbora Šulniūtė, yra nestandartinė, nėra scenos, operinės erdvės, su kuria ji dažnai asocijuojasi. Galbūt „S’anatomia“ operiškumas yra tame, kad joje dainuoja planetos“, – sako jis.

„S’anatomia“ kūrimas truko daugiau nei vienerius metus. Iš pradžių kūrybinė grupė ruošėsi individualiai, o praėjusių metų vasaros pabaigoje sukūrė savo kūrybinę stovyklą, kurioje kūrinys pradėjo įgauti aiškesnę formą. „Šioje operoje nėra konkretaus naratyvo, todėl kūrybinio proceso metu viską išskirstydavome etiudais“, – prisimena M. Pranulis. – Gryninome atskiras dalis, daug ieškojome, diskutavome apie dramaturgiją, veiksmą, simboliką.“

Prakalbus apie didžiausius iššūkius P. Jatkevičius sako, kad bene sudėtingiausia buvo sujungti visus garsinius elementus – sukurtą muziką, gyvą ritminį atlikimą ir vokalą – į vienį. „Iš pradžių klausiau Mantvydo, kam čia esu reikalingas“, – prisipažįsta P. Jatkevičius. – Šiame kūrinyje didžiausias dėmesys yra skiriamas garsui, jis yra jo esmė. Tačiau Mantvydas, gal nujausdamas ar kitaip numatydamas, norėjo, jog operoje atsirastų dar vienas elementas – gyvi atlikėjai (Dominykas Snarskis – perkusija, Povilas Jatkevičius – aktorius, Paulina Simutytė – vokalas), kurie veiktų esamuoju laiku ir padėtų kūriniui įgauti dar platesnę dimensiją. Galiausiai nusprendėme, kad vaidyba netinka šiam kūrybiniam procesui – reikia performatyvumo, eksperimento, kažkokio tiesos jausmo. Pastebėjome, jog geriausios idėjos gimdavo tada, kai nebūdavo iš anksto parengto pasirodymo. Ir tas būdas, kurį radome, yra pakankamai konceptualus, performatyvus ir eksperimentinis.“

Į Kauno kamerinį teatrą atėjusius žiūrovus pasitiks šviesi, jauki ir intymi erdvė, kurioje žiūrovas ir atlikėjas yra šalia vienas kito. M. Pranulis neslepia, kad erdvė – labai svarbi šio spektaklio dalis. „Ant žemės esančios pagalvėlės, kilimai, iš audeklo sukurtos lubos yra tam tikra kosminio kūno arba metaforinės erdvės, į kurią galima įlįsti, pasislėpti, būti, metafora. Patekęs į šią aplinką žiūrovas tampa spektaklio dalimi ir gali jį stebėti iš labai arti.“

P. Jatkevičius sako, kad pati erdvė suteikia ritualinę atmosferą, o vyksmas vyksta pakankamai rituališkai. To neneigia ir M. Pranulis, atskleisdamas, jog idėją atkurti ritualą teatre nešiojosi labai seniai. „Ši mintis mano galvoje buvo labai gaji“, – pasakoja kompozitorius. – Rituališkumas yra toks dalykas, kurį tu išgyveni, todėl svarbiausia, kad aktorius arba atlikėjas jį patirtų tą vienintelę akimirką būdamas scenoje. Atrodo, jog rituališkumo pojūtis išsivystė visiškai natūraliai kūrybinio proceso metu.“


O kaip prie „S’anatomia“ atsiradimo prisidėjo Karlas Gustavas Jungas? „Kalbant apie operos idėją, dideliu inspiracijos šaltiniu mums tapo K. G. Jungas ir visi jo vaizdiniai: šešėlis, tamsa, šviesa, ėjimas, šviesos siekimas per tamsą“, – sako P. Jatkevičius. – Spektaklyje šių idėjų yra visai nemažai. Gilinimasis į pasąmonę, mantra, paprastas žodžių kartojimas mus iš karto nunešė archajiška, gentine kryptimi – juk greičiausiai žmonės naudodami šiuos būdus jau seniai buvo atradę kažkokį susisiekimą, pavyzdžiui, su kosmosu“, – priduria jis.

Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“.

Visa festivalio programa: https://www.contempofestival.lt/programa-2021-2/

Parašykite komentarą