Pilvo sienos išvaržos – tai pilvaplėvės (pilvo ertmę iš vidaus dengiančio lapelio) ir pilvo ertmėje esančių organų (dažniausiai žarnų) išsiveržimas į paodį pro pilvo sienoje esančius raumenų tarpus arba kanalus. Dažniausiai pasitaiko kirkšnies, šlaunies ir bambos išvaržos, rečiau – baltosios pilvo linijos, pooperacinės išvaržos. Nors dažnam gali pasirodyti, jog išvaržos – nedidelė bėda, iš tiesų jos gali būti net ir pavojingos gyvybei.
Apie pilvo sienos išvaržas TV8 medicinos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo rubrikos „Sveikas grožis“ vedėjas, plastikos chirurgas Vygintas Kaikaris.
V. Kaikario kolegė, gydytoja Aistė Rikterė atkreipė dėmesį, kad išvaržos tik iš pradžių gali atrodyti nedidelė problema. Iš tiesų, šią problemą spręsti reikia nedelsiant, mat esant komplikacijoms, išvaržos gali netgi sukelti pavojų gyvybei.
„Daugelį metu žmonės vaikšto su išvaržomis ir joms gali nieko nenutikti, tačiau reikėtų suprasti, – jeigu mes dirbame fizinį ir aktyvų darbą, sportuojame, tuomet išvaržos palaipsniui didėja ir niekur nedingsta“, – pasakojo daktarė A. Rikterė.
Gydytoja A. Rikterė atskleidė, kada pilvo išvaržos gali kelti grėsmę gyvybei. Pavojingiausia – išvaržos užstrigimas.
„Pati pavojingiausia komplikacija yra išvaržos įstrigimas, kuomet išvarža ir jos turinys praeina pro išvaržos vartus, nebegali grįžti atgal į pilvo ertmę, todėl užsispaudžia tarp išvaržos vartų esantys organai ir taip yra sutrikdoma jų kraujotaka. Jeigu mes turime įstrigusią taukinę, tuomet tas turinys apmiršta, bet jeigu mes turime įstrigusią žarną ir sutrikdom tos žarnos kraujotaką, tuomet žarnos sienelė apmiršta, atsiranda jos defektas ir susidaro ūmus pilvaplėvės uždegimas (med. peritonitas), o tai jau yra pavojinga gyvybei“, – laidoje pasakojo gydytoja A. Rikterė.
Disertaciją apie išvaržų gydymo metodus rašanti gydytoja chirurgė Eglė Kubiliūtė pasakoja, kad į šią bėdą nereikėtų numoti ranka, nes išvarža gali būti kaip tiksinti bomba. Niekada negali žinoti, kada įvyks komplikacija, o specialūs diržai ar nešiojami korsetai šioje situacijoje mažai saugo.
„Be operacinių metodų išvaržos niekas neišgydys. Tokių būdų nėra. Korsetas gali būti kaip prevencinė priemonė nuo komplikacijų arba sulaikyti išvaržą nuo didėjimo. Tam, kad visiškai išgydyti išvaržą, būtinas chirurginis gydymas “, – pasakojo chirurgė E. Kubilūtė.
Pilvo sienos išvaržos operacija dažniausiai atliekama taikant bendrinę arba spinalinę nejautrą. Kai kuriais atvejai – ir vietinę nejautrą.
„Yra daug operacijų būdų. Tai priklauso nuo to, kokią išvaržą operuojame – ar kirkšnies, ar baltosios linijos, ar bambos išvaržą. Yra atviros operacijos, tokios, kurios daromos su didesniu pjūviu, ir yra laparoskopinės ar endoskopinės, minimaliai invazinės operacijos. Laparoskopinių operacinių privalumas – mažesni randai ir greitesnis paciento sugrįžimas į aktyvią veiklą“, – apie išvaržų operacijų būdus pasakojo gydytoja E. Kubiliūtė.
Kodėl žmogaus audiniuose susidaro silpnos vietos, kuriose susidaro išvaržos – vieno atsakymo nėra. Įgimtos išvaržos atsiranda dar vaikystėje, o įgytos išvaržos atsiranda gyvenimo eigoje, silpnėjant pilvo sienos raumenims, senstant arba suardžius pilvo sienos vientisumą. Pavyzdžiui, po operacijos arba traumos.
„Yra daug teorijų, kodėl atsiranda išvaržos. Yra genetinių dalykų – kai kurie genai koduoja didesnę tikimybę atsirasti išvaržoms. Aišku, kuo sunkesnis fizinis krūvis, tuo didesnė tikimybė, kad tos išvaržos atsiras. Ar įmanoma jų visikai išvengti? Greičiausiai, ne“, – apie išvaržų atsiradimo priežastis pasakojo gydytoja chirurgė E. Kubiliūtė.
„Įgytos išvaržos, dažniausiai, atsiranda pooperacinių laikotarpiu, dėl blogai sugijusių žaizdų. Lygiai taip pat, dėl mažesnio kolageno ir elastino santykio odoje. Taip pat dėl didesnės pilvo apimties nutukimo metu ar po nėštumo, kai yra ištempiama pilvo siena“, – pasakojo chirurgė A. Rikterė.
Neretai yra manoma, kad išvaržos yra pavojingesnės vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gydytoja E. Kubiliūtė laidoje pasakojo, kad tokia tikimybė yra tik iki 3 proc. išvaržas turinčių žmonių. Pasak chirurgės, komplikacijų vyresniame amžiuje gali būti su didesnėmis pasekmėmis, jeigu jos laiku neišgydomos.
„Amžius turi įtakos naujų išvaržų atsiradimui ir jų didėjimui, nes oda ir raumenys sensta, todėl silpnųjų vietų atsiranda daugiau. Vyresnius žmones galima, tiesiog, stebėti, ar jų išvaržos nedidėja, tuomet ir komplikacijų rizika nebus didelė, tačiau jeigu tai yra jauno amžiaus žmogus, sportuojantis, ar dirbantis sunkų fizinį darbą, tuomet rekomenduojama yra operuotis“, – apie išvaržų operacijų būtinumą laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytoja chirurgė E. Kubiliūtė.
Televizinis medicinos žurnalas „Sveikas rytojus“ apjungia visas medicinos pasaulio sritis bei sveikos gyvensenos filosofijas. Prie laidos vairo stojo 4 vedėjai, kurie savo srities rubrikose dalinasi svarbiausiomis, naudingiausiomis, aktualiausiomis ir naujausiomis medicinos, farmacijos ir sveikatingumo pasaulio aktualijomis. Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalina laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas vienas iš „Fi Clinica“ įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakoja apie sveiką grožį, iliuzionistas, VšĮ „Įveik vėžį“ vadovas Arvydas Stonys ieško gydomosios gamtos ir mokslo galios, o šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė supažindina su naujausiomis medicinos aktualijomis.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
