Karyba

Būsimieji karo inžinieriai prisiekė Lietuvai

Daugiau nei šimtui jaunuolių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (Inžinerijos batalionas), lapkričio 6-oji tapo ypatinga diena – šią dieną būsimieji karo inžinieriai davė vieną didingiausių gyvenimo priesaikų – priesaiką Tėvynei.

Ši diena jauniesiems kariams ir visai bataliono bendruomenei neabejotinai ilgam įsirėš atmintyje ir ne vien dėl iškilmingai ištartų priesaikos žodžių, bet ir dėl koronaviruso infekcijos gerokai pakoreguotos ceremonijos: iškilmingos rikiuotės metu karių veidus dengė kaukės, aikštėje petys petin nestovėjo visas batalionas, aplink nešurmuliavo karių artimieji, nebuvo apkabinimų, rankų paspausdimų ir išsiilgusių mylimųjų bučinių, o siekiant užtikrinti COVID-19 plitimo prevenciją skirtingų kuopų NPPKT kariai prisiekė atskirai.

Tačiau tereikia prisiminti, kokiomis aplinkybėmis kariai prisiekdavo istorinių lūžių laikotarpiais – tarpukario Lietuvoje, pokario partizaninių kovų metu ar atkuriant Lietuvos valstybingumą 1989–1992 metais – ir supranti, kad svarbiausia ką ir kam įsipareigoji, o ne kiek žmonių į tave žiūri ar kaip iškilmingai viskas įvyksta.

Pasikeitus ceremonijos formatui, teko keisti ir nusistovėjusią tradiciją: priesaikos tekstą prisiekiančiųjų vardu skaitė bei Inžinerijos bataliono kovinę vėliavą bučiavo du kariai – j. eil. Valentinas Straigis ir j. eil. Aurelija Narušytė, pirmoji mergina, kuriai batalione suteikta tokia garbė.

Tiek j. eil. Valentinas Straigis, tiek j. eil. Aurelija Narušytė neslėpė jaudulio ir džiaugėsi jiems parodytu vadų pasitikėjimu.

„Man tai buvo didelė garbė ir atsakomybė prisiekti Lietuvai bei kalbėti visų kuopos karių vardu. Labai jaudinausi, dar ir dabar sunku kalbėti,“ – graudinosi Aurelija.

„Jausmas nepakartojamas. Širdyje jautėsi virpuliukas ir balsas šiek tiek drebėjo, bet stengiausi, kiek galėdamas susivaldyti,“– jai antrino ir tarnybą savo noru pasirinkęs Valentinas.

Ceremonijos metu prisiekusiems kariams buvo suteiktas ir pirmasis – jaunesniojo eilinio – karinis laipsnis, karius palaimino ir sveikinimo žodį tarė Kauno įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys.

„Labai gaila, kad mūsų civilizacijai pandemija paskelbė karą ir šiandien šios svarbios, jautrios akimirkos negalėjo pamatyti jūsų tėčiai ir mamos. Jūsų tėvai labai didžiuotųsi ir didžiuojasi, nes jūs šiandien žengėt labai atsakingą žingsnį – davėte kario priesaiką,“ – kariams kalbėjo kapelionas ir linkėjo būti stipriems savo vidumi bei išpildyti priesaikos žodžius su kaupu.

Inžinerijos bataliono vadas plk. ltn. Pavelas Jelkinas priminė jauniesiems kariams garsųjį posakį „Sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, lengvi – silpnus“.

„Šiuo metu jūs esate stiprūs. Norėčiau jums palinkėti stiprybės ir ateityje – stiprybės tarnyboje, stiprybės gyvenime. Ir, žinoma, niekada nepamiršti priesaikos žodžių“, – sakė Inžinerijos bataliono vadas.

Šiandien tarnauti Lietuvai prisiekę jaunuoliai yra jau 7-oji karių laida Inžinerijos batalione po NPPKT atnaujinimo. Tarnybą batalione kariai pradėjo prieš tris savaites ir šiuo metu yra rengiami pagal Bazinio kario kurso programą, vėliau jie mokysis karo inžinierių specialybės, o baigę privalomąją tarnybą galės papildyti profesinės karo tarnybos karių gretas arba grįžti į civilį gyvenimą ir tapti Lietuvos kariuomenės rezervo dalimi.

Na, o kiek tvirti kiekvieno iš jų priesaikos žodžiai ir prisiimta atsakomybė, būsimieji karo inžinieriai gali pasitikrinti jau dabar, nes koronaviruso dėka pirmąją savo auką bei taikos metu brangiausią turtą – asmeninį laiką, susitikimus su artimaisiais ir draugais, laisvalaikį namuose – tenka paaukoti iškart po ceremonijos.

Nuotraukų autorius: Vyr. eil. Žana Ruseckaitė
Šaltinis: KAM

Parašykite komentarą