„Tam, kad pasikrautum, reikia atsijungti“, – garsiam posakiui pritaria Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė, socialinių tinklų turinio kūrėja Beatričė Paškevičiūtė kartu su sužadėtiniu, realybės šou „Sala“ dalyviu ir pardavimų specialistu Arnu Skardžiumi nusprendusi kelias dienas nesinaudoti telefonu bei taip pirmą kartą pasiryžti vis sparčiau Lietuvoje plintančiam „OFFline“ iššūkiui.
Žinoma moteris sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kodėl šiuolaikinei skubančiai visuomenei reikalingas būtent toks atokvėpis, ko jis padeda išvengti bei ką atrasti.
Kas paskatino tave priimti OFFline iššūkį? Kažkokia priežastis ar tiesiog smalsumas?
Neneigsiu – išmanus telefonas tikrai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, ypač dėl darbo specifikos: Lietuvos oro uostuose dirbu komunikacijos skyriuje, socialiniuose tinkluose kuriu turinį, dirbu prie asmeninio prekės ženklo. Nuolat turiu būti „online“, stebėti naujienas – kas vyksta aplinkui ir pasaulyje. Visai normalu, kad kartais pavargstu nuo nuolatinio būvimo ryšyje, tad, nenuostabu, kad pamačiusi „OFFline“ pasiūlymą buvau suintriguota – pagalvojau, kad tai yra mano galimybė bent kelioms dienoms nuo visko atsiriboti!
Kokios pirmosios mintys gimė supratus, kad tris dienas teks praleisti be mobiliojo telefono ir socialinių tinklų?
Pagalvojau, kad gerai pailsėsiu (juokiasi)! O jeigu rimtai, prieš maždaug penkis metus gyvenau Karibuose. Tuomet vienam savaitgaliui nusprendėme išplaukti į negyvenamą salą, kur ne tik kad nėra interneto, bet ir visai jokio mobilaus ryšio. Vienintelė baimė tada buvo ta, jog nuolat jaudinausi dėl to, ką aš darysiu, jeigu kam nors iš kelionės dalyvių kas nors atsitiks (nes plaukiau tik aš, mano prižiūrimas vaikas ir jo tėtis) – juk neturėsiu kaip ir kam paskambinti, tai kas mus išgelbės? O jeigu kas nors atsitiks artimiesiems? Kaip jie man praneš? Aišku, niekada negali žinoti, kas gali atsitikti, bet, ačiū dievui, viskas praėjo sklandžiai ir telefono net neprireikė.
Šįkart, ne taip, kaip Karibuose, jaučiausi saugi, nes buvome Birštone, „OFFline“ programą pasiūliusiame „Vytautas Mineral Spa“ viešbutyje, kur visada galima kreiptis pagalbos, yra pilna žmonių. Artimuosius irgi informavome, kur jie turėtų kreiptis, jeigu dėl kažkokių priežasčių staigiai reikėtų mus surasti. Tai kaip ir problemos nebuvo.
Tiesa, prieš atiduodant telefoną visam savaitgaliui, kamavo mintis – o kas, jeigu kažką praleisiu? Bet po kelių valandų jau džiaugiausi, kad negaliu „paskrolinti“ telefono.
Turbūt, pirmomis dienomis be telefono teko pažinti nuobodulį? Kaip su juo susitvarkei?
Sakau labai nuoširdžiai – NEATSIMENU, KADA TAIP GERAI PAILSĖJOME! Jausmas toks, lyg „Vytautas Mineral Spa“ buvome savaitę, o ne dvi paras. Tai – lyg ilgos geros atostogos ir viena geriausių detoksikacijų, kokią esu turėjusi.
Pirma, kuo džiaugiamės – buvimas be telefono sužadino kūrybiškumą. Juk dabar kiekvienas mūsų žingsnis su telefonu: navigacija, žadintuvas, skaičiuotuvas, įvairūs dokumentai, google ir t.t. Tad, pradžioje buvome kiek pasimetę, nes, atidavus telefoną, net paprastiems kasdieniams dalykams teko ieškoti kūrybiškų sprendimų – juk nebegali pasinaudoti telefone esančiomis programėlėmis ir jų pagalba išspręsti situacijas. Turi prisiminti laiką, kaip gyvenai be telefono, ir kaip kitaip gali sau padėti.
Be to, neatsimenu, kada su antra puse tiek juokėmės, kvailiojome ir turėjome tokių gražių bei prasmingų pokalbių. Atrodo, kad atsivėrė visos čiakros! Toks laikas – didžiausia vertybė.
Įvertinome ir tai, kaip, vietoje to laiko, kurį praleisdavome nuolat tikrindami telefoną, galėjome mėgautis daugybe procedūrų, o po jų skaityti knygą. Kūnas ir siela atgijo!
Programa priverčia atsijungti nuo visko: darbų, draugų, pasaulio naujienų. Atrodo, kad po viso šito triukšmo pagaliau pradėti girdėti… save. Iš tikrųjų, labai daug įdomių minčių kilo per savaitgalį ir apėmė didžiulis dėkingumas aiškiai pajutus, kur esu ir ką darau – priminiau sau daug dalykų, kuriuos turėčiau labiau vertinti.
Įdomiausia, kad, atgavus telefoną ir atsidarius jį, apėmė toks jausmas, kad nieko aš jame nepasiilgau. Panaršiau penkias minutes, nieko aktualaus nepamačiau ir vėl padėjau įrenginį į šalį. Norėjosi, kad „OFFline“ programa tęstusi. Deja, bet teko grįžti į gyvenimą. Tiesa, pastebėjau, kad visą savaitę po laiko Birštone kur kas mažiau „sedėjau“ internete.
Ar kartotum eksperimentą?
Išvažiavę iš spa su sužadėtiniu kalbėjome, kad kartą per metus tikrai skirsime laiko „OFFline“ programai – tam, kad vėl išsivalytų mintys, pabūtume netrukdomi, mažesniame aplinkos triukšme. Juk būtent tai padeda susidėlioti labai daug minčių, kurių įprastai „negirdi“.
Manai, namuose pačiam pavyktų tris dienas neimti telefono į rankas, ar, visgi, tik su priežiūra tai įmanoma?
Priklauso nuo žmogaus valios, bet, manau, kad namuose būtų daug sudėtingiau įgyvendinti sumanymą, nes įnykstame į kasdienybę, kurios nebeįsivaizduojame be telefono – juk jo prireikia daugelyje situacijų. Be to, laisvą laiką reikėtų užimti prasminga veikla. Tačiau, labai norint, toks iššūkis tikrai įmanomas.
Kaip manai, kam tokia skaitmeninė detoksikacija būtina?
Jeigu nuoširdžiai – tai visiems. Šiuolaikinė visuomenė gyvena nuolatiniame bėgime, patiria daug streso, tad, labai svarbu kartais paspausti stabdį ir padėti savo kūnui bei mintims persikrauti. Kadangi išbandžiau šią programą, tai galiu pasakyti, kad ji yra puikus būdas tą padaryti. Ypač, kai procedūrų tau dovanoja daug daugiau nei spa ilsintis įprastai.
Su kuo po iššūkio tau asocijuojasi žodis OFFline?
Su labai kokybišku poilsiu, kuris restartuoja žmogų tiek fiziškai, tiek emociškai.
Ar per tas tris dienas praleidai kažką, dėl ko gailiesi, kad ėmeisi šio eksperimento?
Oi, ne! Gailiuosi tik dėl vieno – kad ankščiau neišbandėme šios programos!
