Seimo Neįgaliųjų teisių komisija gegužės 24 d. vykdė parlamentinę kontrolę dėl aukštojo mokslo prieinamumo asmenims su negalia.
Posėdyje dalyvavę Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Neįgaliųjų reikalų departamento, Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos studentų sąjungos atstovai pristatė vykstančius pokyčius, pateikė savo siūlymus, kur sistemą reikia tobulinti. Aukštosios mokyklos pradėjo vesti mokymus dėstytojams ir administracijos darbuotojams, kaip bendrauti su studentais su negalia, ypatingą dėmesį atkreipiant į nematomą negalią turinčius studentus. Taip pat ne viename universitete buvo įsteigta studentų su negalia koordinatoriaus pareigybė, parengti klausimynai asmenims su negalia, siekiant nustatyti kokių paslaugų ir priemonių reikia, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai. Siekiama pritaikyti aplinką ir mokymosi programas šiems studentams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 metų plėtros prioritetus, kuriuose numatoma didinti aukštojo mokslo prieinamumą.
Nors šioje srityje įgyvendinta nemažai naujovių, siekiant padidinti aukštojo mokslo prieinamumą asmenims su negalia, tačiau dar yra sričių, kuriose reikėtų padirbėti. Viena jų – aplinkos pritaikymas asmenims su judėjimo negalia kultūros paveldo statusą turinčiuose pastatuose. Kita labai aktuali problema – baigiamojo darbo (bakalauro, magistro ir pan.) apgynimas (pateikimas). Šiuo metu yra gana griežtai reglamentuota, kaip turi atrodyti baigiamasis darbas ir kaip jis turi būti apgintas. Ne visi studentai su negalia gali patys savarankiškai pateikti nurodytos formos baigiamąjį darbą. Be to, ne visos aukštosios mokyklos yra vienodai pritaikytos asmenims su negalia (ne visose yra studentų su negalia reikalų koordinatorius, nevienodai pritaikyta aplinka ir pan.). Yra tam tikrų ligų (kaip disleksija, disgrafija ir pan.), kurios nėra aiškiai atpažįstamos (suaugusiems asmenims net nėra parengta metodika, kaip nustatyti disleksiją), todėl jiems nėra pritaikomos mokymosi programos.
Kaip pažymėjo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, per gana trumpą laiką yra nemažai nuveikta, kad būtų pagerintos sąlygos studentams su negalia, bet dar yra nemažai dalykų, kuriuos reikia tobulinti, kad studentai su negalia galėtų savarankiškai ir oriai siekti aukštojo mokslo.
Komisija planuoja tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę, ypač pasikeitus negalios nustatymo modeliui.
