Naudinga žinoti Žmonės

Atliekų tvarkymas – vienas svarbiausių pramonės prioritetų: verslo gigantai aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį

„Žemės planetos nepaveldėjome iš savo tėvų – ją pasiskolinome iš savo vaikų“, – kadaise viename interviu ištarė garsi britų antropologė Jane Goodall. Ši jos mintis laikui bėgant yra vis aktualesnė – tvarumas ir draugiškumas gamtai tampa žmoniją vienijančiu tikslu.

Žalumo siekis neaplenkia ir verslo – bendrovėms vis didesnį susirūpinimą kelia jų pačių paliekamas verslo veiklos pėdsakas – atliekos, tad daugeliui gamintojų ekologija, aplinkosauga, atsakingas atliekų rūšiavimas ir saugus jų utilizavimas jau kurį laiką yra prioritetų sąrašo viršuje.  

Tą pavirtina ir didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas. Pasak jo, įmonių požiūris į aplinkosaugą ir verslo daromą poveikį gamtai keičiasi, o tai lemia didesnius reikalavimus, keliamus atliekų tvarkymo partneriams.

„Pažangūs ir progresyvūs verslai ieško tvarių sprendimų savo veiklai organizuoti, diegia technologijas, padedančias mažinti jų veiklos poveikį aplinkai. Ir šie verslai yra aktyvūs – domisi procesais, kurie iš esmės vyksta už jų įmonės teritorijos ribų – prašo pateikti informaciją, kaip jų veikloje susidariusios atliekos sutvarkytos, ar buvo perdirbtos, o gal skirtos energijai gaminti. Tai džiugina, nes toks besikeičiantis požiūris skatina keistis visą sektorių – tiek atliekų turėtojus, tiek šių atliekų tvarkytojus“, – sako V. Sapožnikovas.

Atliekų ir aplinkos taršos mastai Lietuvoje ir pasaulyje auga. Vien „Žalvaris“ 2020 metais surinko ir perdirbo apie 42 tūkst. tonų atliekų, o tai yra net trečdaliu daugiau nei 2019 metais.

Apie 47 proc. „Žalvaris“ sutvarkomų atliekų yra skiriama elektros ir šilumos energijai gaminti, panašiai tiek – perdirbamos, vėliau iš jų gaminami nauji gaminiai. Ir tik labai maža dalis atliekų patenka į sąvartynus. Tarp perdirbamų gaminių – popierius, kartonas, neužteršta plėvelė, plastiko pakuotės – tai dažniausiai tampa naujais, tos pačios rūšies gaminiais. Tačiau yra ir atliekų, kurios po perdirbimo virsta naujais kitos paskirties daiktais – pavyzdžiui, perdirbtos padangos gali tapti vaikų žaidimų aikštelių danga.

„Kasdien surenkame ir paruošiame perdirbimui šimtus tonų pačių įvairiausių atliekų. Automobilinės atliekos, nebetinkama naudoti elektronika, laidai, kabeliai, pramonės veikloje susidarančios atliekos – visa tai išrūšiuojama, paruošiama perdirbimui arba perdirbama pačioje įmonėje. Pažymėtina, kad tokių aplinkai itin pavojingų atliekų kaip automobilių filtrai ar akumuliatoriai tvarkymui ir perdirbimui reikalingos dar ir ypatingos sąlygos, kurių mūsų šalyje turi vos vienas kitas atliekų tvarkytojas“, – atskleidžia V. Sapožnikovas.

Atliekų tvarkymui Lietuvoje skiriamas vis didesnis institucijų ir visuomenės dėmesys, tačiau istorijos, kai atliekų sutvarkymas iškyla kaip jų nesutvarkymas nėra jau tokios retos. Dėl to įstatymų reikalavimai atliekų tvarkymui griežtėja, o su jais didėja ir taršos mokesčiai atskiroms atliekų rūšims.

Skirtinguose sektoriuose veikiančių pramonės įmonių patirtys atliekų tvarkymo srityje skiriasi, tačiau akivaizdžios kelios tendencijos: keičiasi atliekų turėtojo atsakomybės suvokimas, prioritetu tampa aplinkosauga ir žiediškumas, didėja patikimos partnerystės svarba.

„Freda“: „Niekada neskaičiavome, kiek sutaupytume, jei atliekų netvarkytume. Atsakingai gaminti – įprastas gyvenimo būdas“

Kad aplinkosauga tampa vienu svarbiausių verslo veiklos prioritetų, pritaria ir seniausios baldų pramonės įmonės Lietuvoje „Freda“ Darbų saugos ir aplinkosaugos inžinierė Karolina Arūnienė. Šiai sričiai bendrovė skiria itin didelį dėmesį visuose gamybinės veiklos etapuose.

„Įmonės turi būti atsakingos ne tik dėl to, kad tai turi ar neturi apčiuopiamos finansinės naudos. Nuoširdžiai investuojant resursus į aplinkosaugą galima gauti ilgalaikę grąžą visai mus supančiai aplinkai. Atsakingai gaminti „Fredai“ – tarsi įprastas gyvenimo būdas“, – sako K. Arūnienė.

Šiandien didžiausia atliekų dalis įmonėje tenka gamybinėms, cheminės apdailos medžiagoms. Nemažą dalį atliekų sudaro mediena, kurią pagal žiedinės ekonomikos principus jau pradėta perdirbti ir panaudoti antrą kartą. „Esame didelė baldų gamybos įmonė, tad ir susidarantys atliekų kiekiai yra didžiuliai – per metus siekia keliasdešimt tūkstančių tonų. Tačiau niekada neskaičiavome, kiek sutaupytume, jei atliekų netvarkytume. Tai tiesiog nesvarstytina“, – pasakoja specialistė.

Pasak K. Arūnienės, būtent dėl sudėtingo atliekų tvarkymo proceso, reikalaujančio žinių ir kompetencijos, svarbu atsakingai pasirinkti partnerį, kuriam šią savo veiklos proceso dalį būtų galima patikėti.

„Freda“ atstovė pastebi, kad aplinkosaugos sritis Lietuvoje tampa vis skaidresnė ir viliasi, kad per artimiausius 5–6 metus ji taps neatsiejama kiekvieno verslo dalimi. Įmonėms K. Arūnienė pataria į atliekų tvarkymą nežiūrėti kaip į formalumą – ataskaitų pateikimą ir įstatymų laikymąsi, tačiau siekti kaip įmanoma didesnio aplinkosauginio efektyvumo.

AB „ORLEN Lietuva“: „Kiekvienos atsakingos įmonės garbės reikalas savo veikloje taikyti aukštus aplinkosauginius standartus“

Ypatingą dėmesį aplinkosaugai skiria ir AB „ORLEN Lietuva“. Bendrovė daug lėšų investuoja į gamtos apsaugos priemonių diegimą, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis kuriant ekologines programas, turi tarptautinį aplinkosaugos vadybos sistemos sertifikatą, liudijantį apie įmonės socialinę atsakomybę šioje srityje. „Kiekvienos atsakingos įmonės garbės reikalas savo veikloje taikyti aukštus aplinkosauginius standartus ir savo realiais veiksmais demonstruoti atitiktį aplinkosaugos reikalavimams“, – įsitikinusi Dorina Šemetienė, AB „ORLEN Lietuva“ Ekologijos skyriaus vyresnioji inžinierė.

Bendrovės veikloje kasdien susidaro įvairių atliekų, jų sąrašas siekia 100 skirtingų atliekų pavadinimų. Tai – kiekvienam verslo ūkio subjektui būdingos komercinės veiklos ar buitinės atliekos: pakuotės, nebenaudojama elektros, elektroninė įranga, mišrios komunalinės ir biologiškai skaidžios atliekos.

Tarp specifinių pramonės veiklai būdingų atliekų – naftos produktų turintys dumblai, gruntai,  kitos jų turinčios nuosėdos. Pasak D. Šemetienės, didelis atliekų kiekis susidaro vykdant remonto darbus ar kasmetinių naftos perdirbimo produktų gamyklos technologinių įrenginių stabdymų remontui metu. Tuo laikotarpiu pagrindinį atliekų srautą sudaro panaudoti katalizatoriai, pelenai, koksas, futeruotė, smėliavimo atliekos, metalo laužas, statybinės ir griovimo atliekos.

„Per metus susidarantis atliekų kiekis priklauso nuo vykdomų remonto darbų apimčių ar įgyvendinamų projektų mąsto. Atliekos ir jų tvarkymas buvo ir yra neatsiejama veikla, lydinti naftos perdirbimo procesą. Ji nuolat vykdoma įmonės įrengimuose“, – sako „ORLEN Lietuva“ atstovė.

Pasak specialistės, metams bėgant keičiasi atliekų tvarkymo technologijos: tai, kas anksčiau patekdavo į sąvartyną, dabar yra perdirbama. „Susidarančių atliekų srautas šiandien įmonėje mažesnis nei anksčiau, tam įtakos turi taupus ir efektyvus medžiagų naudojimas ir aukštesnė jų kokybė, optimizuoti veiklos procesai. Naują požiūrį į atliekas ir jų tvarkymą formuoja ir pokyčiai teisiniame reglamentavime, griežtėjantys reikalavimai“, – pastebi D. Šemetienė.

„Jupiter Bach Lietuva“: „Didelį dėmesį skiriame atliekų perdirbimui, ieškome sprendimų, kurie leistų jas panaudoti antrą kartą“

Aplinkosaugos klausimams neabejinga yra ir vėjo jėgainių korpusus gaminanti bendrovė „Jupiter Bach Lietuva“. Žalia energija neatsiejama nuo tvarumo temos, todėl, pasak įmonės aplinkosaugos darbų saugos ir sveikatos specialisto Edgaro Naujoko, draugiškumas gamtai – vienas svarbiausių įmonės veiklos prioritetų.

„Visuomet siekiame būti kuo tvaresni, rūpinamės aplinka. Todėl, nors įmonės gamybos procesai kol kas neleidžia ženkliai sumažinti susidarančių atliekų kiekių, didelį dėmesį skiriame jų perdirbimui, ieškome modernių, alternatyvių sprendimų, kurie leistų tam tikras atliekas paversti žaliava ir panaudoti antrą kartą“, – sako E. Naujokas.

Didžiąją dalį „Jupiter Bach Lietuva“ atliekų sudaro stiklo plastikas, kitaip vadinamas tiesiog plastiku – gaminant jį, stiklo audinys yra prisotinamas dvikomponente derva, kietikliu, kuris sustingęs pavirsta į stiklo pluošto plastiką. Kita didelė atliekų dalis – stiklo audinio atraižos, įvairios plėvelės bei pavojingosioms atliekoms priskiriami dažai, rašalai ir pan. „Per metus susidaro tikrai dideli kiekiai šių atliekų: vien plėvelės – per pusšimtį tonų, o kur dar popierius, kartonas – čia skaičiai taip pat siekia kelias dešimtis tonų. Jau nešnekant apie buitines atliekas, nors jų mastai kiek mažesni“, – pasakoja E. Naujokas.

„Jupiter Bach Lietuva“ atstovas pabrėžia patikimos partnerystės svarbą atliekų tvarkymo srityje. Skaidrumas čia – prioritetas, kaip ir nuolatinis naujų efektyvių sprendimų ieškojimas. „Šiandien daugelis įmonių siekia būti žalesni, atsakingesni, nori atliekas panaudoti kaip antrinę žaliavą, tačiau neretai nežino, kaip tą padaryti. Turint patikimą partnerį, tokių klausimų nekyla – nebūtina visas atliekas sudeginti ar palaidoti jas sąvartynuose, kai kuriais atvejais jas galima prikelti naujam gyvenimui. O kokį konkrečiu atveju sprendimą rinktis – geriausiai žino savo srities profesionalai“, – įsitikinęs E. Naujokas.  

Parašykite komentarą