Kaupikai
Kultūra

Ar vaikystės traumos „pasimiršta“? Apie tai – ir „Kino pavasaryje“

Iki balandžio vidurio įvairiuose Lietuvos kino teatruose dar galima susipažinti su į daugeliui neįprastą pasaulį nukeliančia bei traumuojančias vaikystės patirtis atskleidžiančia Luna Carmoon juosta „Kaupikai“.

Į festivalio „Kino pavasaris“ programą įtrauktame filme atskleidžiama septynmetės Marijos ir jos mamos susikurtas gyvenimas, prigrūstas įvairių daiktų, dėžių ir blizgių niekučių. Vieną naktį jų magiškas pasaulis sugriūva ir po dešimtmečio Mariją sutinkame gyvenančią su globėja. Namuose trumpam apsistoja buvęs globotinis Maiklas ir ši pažintis merginai atveria praeities traumas. Padedama jauno vyro Marija savo ilgesį ir įsisenėjusį gedulą išreiškia per keistus, fetišistinius žaidimus.

Filme tarsi nagrinėjamos dvi skirtingos, bet tuo pačiu persipinančios problemos: besaikio daiktų kaupimo ir tėvų elgesio poveikio vaikų psichikai.

Nors atliekų kaupimas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu, o išsiskyrimas su šiukšlėmis kaupėjams gali sukelti depresiją ar net norą nusižudyti.

Anot specialistų, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai, tai vadinama kompulsiniu kaupimu. Šis sutrikimas susideda nuo rinkimo daiktų, kurie neturi vertės arba turi mažą vertę, ir negebėjimo išsiskirti su šiais daiktais.

Paprastai kaupikai renka viską, kas jiems atrodo vertinga. Vertinga jiems gali būti seni drabužiai, laikraščiai, maisto pakuotės, užrašai, šiukšlės ar kitos atliekos. Pasitaiko gyvūnų kaupimo atvejų.

Būtent su kompulsinio kaupimo pavyzdžiu ir susiduria „Kino pavasario“ filmo žiūrovai. Retai kuriam, stebinčiam juostą, nekyla dvejopi jausmai – nuo gerėjimosi darniais, kūrybingais mamos ir dukters santykiais iki koktaus pasidygėjimo tuo, kokioje aplinkoje jie yra brandinami.

Vaikystėje patiriamos neigiamos patirtys yra viena prioritetinių sričių pasaulyje. Tyrimai vis daugiau atskleidžia, kad jų pasekmės yra įvairios, reikšmingai didinančios lėtinių psichikos ir/ar fizinių ligų riziką per visą gyvenimą. Vaikystės trauminė patirtis turi ilgalaikių neigiamų padarinių psichikos sveikatai. Tyrimai taip pat atskleidė sąsajas tarp įvairių trauminių patirčių vaikystėje ir sunkumų mokykloje bei sunkumų susirandant darbą suaugus.

„Kaupikai“ yra vienas ryškiausių pavyzdžių, pademonstruojantis kaip suaugusiųjų poelgiai įtakoja mažuosius. Net, jei neigiama patirtis kartais yra nuslopinama, neretai ji vis tiek atsiskleidžia visu „grožiu“. O ar gali būti kitaip? Ar galima kažką pakeisti. Tam tikrus atsakymus filme tikrai pavyks rasti“, – neabejoja ne vieną festivalio juostą peržiūrėjusi kaunietė Agnė.

Parašykite komentarą