Naudinga žinoti

Ankstyvojo ugdymo ekspertai: tėvai – savo vaikų smegenų skulptoriai

Žmogaus smegenys yra plastiškos ir vystosi visą jo gyvenimą. Tačiau, mokslininkų teigimu, per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų jos auga greičiausiai ir jose vyksta svarbiausi asmenybę, charakterio savybes ir net sėkmę ateityje nulemiantys procesai. Kiek įtakos tam turi tėvai?

Apie tai pasakoja ir patarimais tėvams dalijasi viena iš socialinės platformos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė bei šią iniciatyvą palaikanti neuromokslininkė Emilė Radytė.

Auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.

Ar tėvai gali daryti įtaką vaiko smegenų vystymuisi?

Pasak M. Dautartaitės, kiekvieno iš mūsų elgseną veikia smegenys, o jas – patirtys, kurias atsinešame iš ankstyvos vaikystės. Anot pašnekovės, tėvai turi visus įrankius, kurių reikia, kad vaiko smegenyse iki 3 metų susiformuotų tvirtas pamatas.

„Tai nieko nekainuoja: dėmesys vaikui, grįžtamasis ryšys jo siunčiamiems signalams, tiesioginis akių kontaktas, kalbėjimas, pagalba mažyliui mokantis judėti, emocinis ryšys. Žinodami pagrindinius principus, tėvai tikrai gali puikiai atliepti visus vaiko poreikius ir tapti jo smegenų skulptoriais“, – sakė M. Dautartaitė.

Neuromokslininkė E. Radytė pabrėžia, kad ne tik vaiko elgsena, bet ir asmenybės tipas, temperamentas, charakteris yra daugelio smegenų procesų padarinys, kurį nulemia ne vien tik genetika, tačiau ir aplinkos įtaka.

„Nepamirškime ir aplinkos, kuri vėliau vaiką smarkiai veiks ir ne visuomet galės būti sukontroliuojama tėvų. Todėl svarbiausias tėvų uždavinys yra išugdyti tokias vaiko savybes ir įgūdžius, kurie vėliau padėtų patiems perprasti aplinką ir tinkamai joje veikti, vertinti informaciją, daryti sprendimus“, – sakė E. Radytė.

Ankstyvasis ugdymas – visai ne apie Mocartą

Pasak pašnekovių, domėdamiesi ankstyvuoju ugdymu ir smegenų vystymusi, tėvai dažnai klausia, ką galėtų padaryti, kad jų vaikai gerai mokytųsi ar turėtų aukštesnį intelekto koeficientą.

„Ankstyvasis ugdymas nėra apie atskirų vaiko savybių suformavimą. Toks, drįsčiau teigti, šiek tiek paviršutiniškas supratimas ir sukūrė moksliniais tyrimais neparemtus patarimus, kaip su naujagimiu klausytis Mocarto ir taip neva skatinti jo intelektą. Ankstyvasis ugdymas visų pirma yra apie tinkamą vaiko poreikių atliepimą, kuris, žinoma, gali nulemti ir geresnius mokymosi rezultatus ateityje“, – sakė M. Dautartaitė.

Pašnekovė siūlo į smegenų vystymąsi pažvelgti kompleksiškiau ir kaip pavyzdį pateikia kiekvienais metais aptariamus prastus vaikų matematikos rezultatus.

„Vis ieškoma kaltų, tokiais tampa mokytojai, vadovėliai, tėvai ir patys vaikai. Tačiau gal vaikams nuo pirmųjų dienų mokykloje yra sunku sutelkti dėmesį, suprasti ir atsiminti informaciją? Gal tos spragos tik didėjo ir tik vyresnėse klasėse jas identifikuojame kaip prastus rezultatus? Tokiu atveju problema prasidėjo pirmaisiais vaiko raidos metais, kai formavosi pagrindas dėmesio sutelkimui, logikai, atminčiai“, – pasakojo M. Dautartaitė.

Pasak M, Dautartaitės, ankstyvasis ugdymas galėtų išspręsti ne tik švietimo, bet ir daugiau visuomenės problemų.

„Įrodyta, kad vaikai, kurių poreikiai buvo tinkamai ir laiku atliepti, ateityje turi daugiau galimybių sėkmingai įsilieti į darbo rinką, išvengti psichologinių ir sveikatos problemų. O visa tai turi tiesioginę įtaką net ir šalių ekonomikai“, – sakė M. Dautartaitė.

Išmokykite vaikus spręsti problemas

Anot E. Radytės geriausia, ką tėvai gali padaryti vystantis vaiko smegenims – kuo daugiau laiko leisti kartu ir nuolat kalbėti jiems, vėliau kalbėtis su jais. Tik tokiu būdu galima išlavinti ir vieną svarbiausių įgūdžių – gebėjimą perprasti problemas.

„Tarkime, nenorite, kad vaikas užsigautų dideliu kamuoliu. Vietoje to, kad trumpu sakiniu uždraustumėte juo žaisti, vaikui reikėtų atskleisti problemos daugiasluoksniškumą. Mažyliams dar neužtenka patirties, kad jie galėtų patys perprasti dar nepatirtą, tik potencialią situaciją. Todėl ją reikėtų išskaidyti į etapus: paaiškinti, kad kamuolys yra nelengvas, todėl gali iškristi iš rankų, o būdamas sunkus – skaudžiai užgauti“, – dalijosi E. Radytė.

Pasak E. Radytės, tam reikia daug tėvų kantrybės ir sąmoningumo, tačiau kompetencija išskaidyti situacijas į mažesnes dalis, vėliau jiems padės savarankiškai susidoroti su sunkumais.

„Be to, suprasdami taisyklių esmę, vaikai ir mieliau jų laikysis“, – pridūrė E. Radytė.

Ką daryti, kad vaikui ateityje sektųsi?

Neuromokslininkė atkreipia dėmesį į emocinio intelekto svarbą – anot jos, jis yra pagrindinis raktas į sėkmę.

„Jei norite, kad jūsų vaikui ateityje sektųsi – lavinkite jo emocinį intelektą. Žmogus, galintis suvokti savo ir kitų emocijas, turintis išugdytą empatijos jausmą, geriau tvarkosi su sunkumais, sukuria tvirtesnius santykius, jam geriau sekasi įvairiose socialinėse situacijose“, – sakė E. Radytė.

Pradėti, pasak mokslininkės, reikėtų nuo emocijų pripažinimo, jų įvardijimo, o su didesniais vaikais – ir aptarimo.

„Stenkitės vartoti kuo daugiau įvairesnių emocijas apibūdinančių žodžių, taip pat nevenkite jas reikšti ir veido išraiškomis. Su didesniais vaikais kalbėkitės tiek apie jų pačių, tiek apie galimus kitų žmonių jausmus – taip nuo mažumės juos mokysite į tą pačią situaciją pažvelgti kito akimis. Tai empatijos pagrindas“, – sakė E. Radytė.

Emocijos, pasak E. Radytės, yra svarbios ir kitu aspektu – net visai maži vaikai, priimdami sprendimus, atsižvelgia į suaugusiųjų reiškiamas emocijas.

„Vašingtono universitetas atliko tyrimą: 15 mėnesių vaikui draugiškai nusiteikusi moteris parodydavo skirtingus žaislus. Berniukas juos visus drąsiai paimdavo ir smalsiai apžiūrėdavo. Tuo metu, kai moteris mažyliui pademonstravo, kaip suskamba plastikinių karoliukų grandinėlė, įmesta į puodelį, į kambarį įėjo antroji moteris. Ji pakeltu balsu išreiškė pasipiktinimą šiuo žaidimu ir jo keliamu garsu. Draugiškajai moteriai padėjus puodelį ir grandinėlę ant stalo priešais, berniukas prie jų net neprisilietė“, – pasakojo E. Radytė.

Todėl, pasak E. Radytės, tėvams svarbu kontroliuoti ne tik savo žodžius ir veiksmus, bet ir emocinį vaiko aplinkos foną.

Parašykite komentarą